Rizikuoju būti labai nepopuliarus, bet kadangi tai darau jau ne pirmą kartą, manau, kad dėl pamatinių asmens teisių ir konstitucinių vertybių galima pabūti ir nepopuliariu. Pirmiausia norėčiau visus patikinti, kad jokių sutarčių su koncernu „MG Baltic“ neturiu ir niekada neturėjau, taip pat jokių pinigų (nei pagal sutartis, nei „dėžutėse“) nesu gavęs. Tad šį straipsnį rašau visiškai ramiai, tiesiog galvodamas, kad teisinėje valstybėje Konstitucija ir įstatymai turi galioti taip pat ir politikams.
Aš jokiu būdu nebandau pateisinti koncerno veiksmų ir griežtai nepritariu jų veikimo būdams. Manau, kad teisinėje demokratinėje valstybėje to negali būti ir turime padaryt viską, kad tai būtų išgyvendinta iš mūsų gyvenimo. Tačiau kovoti su korupcija turime įstatymo nustatytomis priemonėmis ir gerbdami asmens teises. Valstybė turi labai galingą „prievartos mechanizmą“ ir jeigu jis galės sau leisti nepaisyti asmens teisių – iki savivalės vienas žingsnis. O tada ir diktatūra visai netoli. Visada maniau ir manysiu, kad turime kaip galima toliau bėgti nuo „bizantiškojo visagalės valstybės“ modelio ir siekti kurti tokią valstybę, kurioje pagarba žmogui ir jo teisėms yra pati svarbiausia vertybė, kad valstybė negali kištis kur panorėjus ir kada panorėjus.
Taip pat turiu prisipažinti, kad nuoširdžiai netikėjau, jog Lietuvos teismai, atmosferoje, kurioje visuomenės nuomonė jau yra labai aiškiai suformuota, išdrįs pasakyti, kad politikai esantys valdžioje elgiasi pažeisdami įstatymus. Ir, dideliam mano džiaugsmui, tai įvyko net du kartus – pirmą, V. Bakui buvo paskirta bauda už tai, kad jis nesilaikė teismo draudimo vadinti „MG Baltic“ koncerną „nusikalstama organizuota grupe“, antrą kartą šio mėnesio 24 d., kai teismas pripažino, jog ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo paskleistus duomenis, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 2.24 str., CPK 178, 185 str.).
Abiem atvejais V. Bakas pareiškė, kad nesigaili nei vieno savo žodžio ir yra pasirengęs toliau aukotis Tėvynės labui. Laidoje „Delfi diena“ Seimo narys pareiškė, kad „tai nėra Bako kova, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, taip pat, kad „tai buvo mūsų pasirinkimas pasakyti žmonėms kas vyksta, kaip atrodo politikos užkulisiai.“
Paklausius šių teisingų minčių gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos teismai abiem atvejais tiesiog trukdo žmogui sėkmingai kovoti su korupcija, tačiau V. Bakas tikrai nepasiduos ir dėl nieko nesigaili. Ar tikrai yra taip? Gal V. Bakui to labai norėtųsi, bet taip tikrai nėra. Lietuvos teismai abiejuose minėtose situacijose Seimo nariui pasakė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija (asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu) galioja visiems. Jokio sąrašo „blogiukų“, kuriems galima būtų šios prezumpcijos netaikyti, Konstitucijoje nėra ir ji nesuteikia niekam (net ir politikams) teisės daryti išimtis iš šios labai svarbios konstitucinės asmens teisių garantijos. Kitaip tariant, viena svarbiausių asmens teisių garantijų – tai galimybė būti apsaugotam nuo to, kad kas panorėjęs vadins kitą asmenį nusikaltėliu, nesant tai patvirtinančio teismo nuosprendžio. Tad teismai konstatavo, kad kovodamas su korupcija, Seimo narys privalo gerbti Lietuvos konstituciją ir nevadinti asmenų nusikaltėliais kol toks faktas nėra patvirtintas teismo nuosprendžiu. Todėl nuskambėjusio pasiūlymo visiems Seimo nariams „susimesti“ V. Bako baudai negaliu vertinti kitaip kaip pasityčiojimo iš tų vertybių, už kurias Lietuvos žmonės balsavo priimdami mūsų Konstituciją.
Bylą nagrinėjęs teismas taip pat konstatavo, kad „saviraiškos laisvė turi savo ribas, todėl net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.), o kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).“ Ir šiame teiginyje niekaip negaliu įžvelgti draudimo ar kokių nors trukdžių kovoti su korupcija.
Na ir pabaigai. Teismas abiejuose sprendimuose apgynė visiems labai svarbias Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į garbę, orumą bei dalykinę reputaciją. Niekas neužkirto kelio V. Bakui kovoti su korupcija. Tačiau, ir tai yra labai svarbu, teismas pasakė, kad demokratinėje teisinėje valstybėje, kurioje yra gerbiamos ir ginamos asmens teisės, negali būti naudojamasi diktatoriškoms valstybėms būdingu principu „tikslas pateisina priemones“, kad negalima su blogiu kovoti neteisėtomis priemonėmis, nes tuomet nelieka gėrį nuo blogio skiriančios ribos. Tik gerbiant Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises bei laikantis įstatymų viršenybės principo įmanoma sukurti demokratinę teisinę valstybę, kuri bus grindžiama pagarba žmogui. Kitaip JIE visada jausis aukštesniais ir viršesniais už visus likusius.
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius yra Lietuvos žaliųjų partijos tarybos narys, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius.
