Sutinkant kalendorinio pavasario pirmąjį savaitgalį, šių metų kovo 3 d. Lietuvos žaliųjų sąjūdžio Vietos bendruomenių iniciatyvų ir kaimo reikalų komitetas kartu su Lietuvos žaliųjų sąjūdžio Švenčionių skyriumi ir Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija surengė išvažiuojamąjį posėdį-seminarą ekologine tema.

Renginys vyko Švenčionių rajono Činčikų kaimo sodyboje. Į Lietuvos žaliųjų sąjūdžio vėliava papuoštą paprastą aukštaičių valstiečio trobą sugužėjo būrys kaimo bendruomenės narių bei svečių iš Švenčionių ir kitų šalies miestų. Renginys, kurį organizavo LŽSP Švenčionių skyriaus pirmininkė Laima Šalkauskienė, sudomino  Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą bei etnologus.

Seminaro dalyviai išklausė Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktoriaus Andriaus Osadčio pranešimą apie išskirtinį perspektyvų ekologinį, tačiau seniai pamirštą tradicinį augalą – pluoštines kanapes.

Kaip žinia, šiandien Lietuvoje kanapės vertinamos vienareikšmiškai ir ne iš pačios geriausios pusės. Dažniausiai žinoma ir akcentuojama tik viena jų panaudojimo paskirtis – svaigintis.

Tačiau nedaugeliui lietuvių žinoma, kad be narkotinių kanapių yra ir daugybė šio augalo rūšių bei atmainų, nesukaupiančių tiek veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – (THC), kad būtų tinkamos svaigalams. Užtat turi daugybę kitų privalumų, dėl ko ir laikomos įdomiais augalais.

Pluoštinės kanapės išskirtinės tuo, kad jų auginimas nereikalauja didelių sąnaudų. Juo labiau, auginant neteršiama aplinka. Atvirkščiai, kanapės pačios auginamos užterštose dirvose, siekiant  išvalyti jas nuo sunkiųjų metalų. Dėka pastarosios priežasties jos būtų perspektyvios sugražinant žemdirbystei apleistus laukus, kurių mūsų šalyje šiandien apie 500 000 ha.

Kanapės itin pageidaujamos sėjomainoje, nes po savęs palieka nepiktžolėtą lauką ir praturtina dirvą maisto medžiagomis. Beje, jų auginimui ne tik nenaudojami pesticidai, bet ir pačios auginamos šalia kitų augalų pastarųjų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų. Tačiau ekologiniu požiūriu bene svarbiausia kanapių savybė – neutralumas CO2 emisijos atžvilgiu.

Įdomiausia tai, kad iš šio augalo galima pagaminti net 50 000 įvairiausių gaminių, pradedant maisto produktais ir išskirtinai tvirtu ekologišku pluoštu, baigiant ekologiškomis statybinėmis medžiagomis. Išskirtinai svarbi šių augalų perspektyva – panaudojimas ir tinkamumas biokurui. Juk šie augalai be didelio pasėlių priežiūros poreikio, mūsų klimato sąlygomis per vegetaciją išaugina 10 – 13 t/ha biomasės. Tuo tarpu, kaitrumu ąžuolui prilygstanti jų mediena, sudegusi palieka labai mažai pelenų. Tai ekologiniu požiūriu itin įdomi ir svarbi biokuro savybė.

Anot A. Oasadčio, gaila, bet šiandien Lietuvoje įstatymu draudžiama auginti visas kanapes, nesigilinant į jų rūšį ir sukaupiamą THC kiekį. Tuo tarpu Europos Sąjungos reglamentai, turintys viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, sėjamąsias kanapes, kuriose THC kiekis ne didesnis, kaip 0,2 proc. priskiria žemės ūkio augalams už kurių auginimą skiriamos tiesiogines išmokos. Tuo tarpu narkotikų gamybai tinkamos kanapės sukaupia nuo 2 iki 20 proc. minėto THC.
A. Osadčio nuomone, šiandieninė Lietuvos teisinė sistema ne tik užkerta kelią Lietuvos gyventojams realizuoti save dar vienoje verslo srityje, bet neleidžia auginti dideles perspektyvas turinčio ekologinio augalo. Kai tuo tarpu mūsų šalies maisto prekių parduotuvėse šiandien laisvai galime įsigyti jau nebe pirmo šviežumo kanapių sėklų, atvežtų iš tolimosios Kinijos ar Irano.

Nežiūrint oficialaus draudimo, dalis Lietuvos ūkininkų pasinaudoję ES teisės aktų viršenybe, pernai jau augino 80 ha pluoštinių kanapių. Šiemet planuojama jų sėti dar daugiau. Nors, ES įteisintų veislių pluoštinių kanapių, kuriose THC ne didesnis, kaip 0,2 proc. auginimo uždrausti negalima, tačiau, nesant nacionalinio teisinio reglamentavimo, ūkininkai už jas negaus išmokų.

Švenčioniškiai, susidomėję šių augalų auginimo perspektyvomis, aktyviai įsijungė į diskusiją. Dalyvius domino kanapių priežiūros, derliaus nuėmimo ir produkcijos realizavimo galimybes bei pelningumas. Dalis jų jau šį pavasarį žada pabandymui pasėti po nedidelį pluoštinių kanapių lauką. Kanapių auginimo perspektyvos ypatingai sudomino ir kitą biokuro žaliavą – žilvičius – auginantį ūkininką. Jis taip pat šiemet planuoja pabandyti auginti kanapes biokurui.

Antroje seminaro dalyje buvo pristatyta Politinės partijos „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio“  organizuojama piliečių iniciatyva surengti referendumą, reikalaujant prieš statant naują Visagino Atominę elektrinę atsiklausti piliečių nuomonės. Seminaro dalyviai informuoti apie šių metų kovo 1 d., Vyriausiajai rinkimų komisijai įteiktą prašymą registruoti iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui „Dėl sprendimo atominės elektrinės statyboms Lietuvoje priėmimo Tautos referendumu“. Jei kovo 20 d. Vyriausios rinkimų komisijos posėdyje bus pritarta šiam klausimui, parašų rinkimas dėl referendumo organizavimo prasidės mėnesio pabaigoje.

Kaip žinia, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas referendumas tautos iniciatyva skelbiamas tik surinkus 300 000 rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Surinkti tokį skaičių parašų skiriamas ribotas 3 mėnesių laikotarpis. Todėl šiam tikslui reikalingi pajėgumai, o pačių iniciatorių laukia dideli iššūkiai.

Minėtoji iniciatyva sulaukė labai didelio švenčioniškių susidomėjimo bei palaikymo. Dalyvių nuomone, nauja atominė elektrinė – tai tik šalies vadovybės ambicijų patenkinimas, įgyvendinant grandiozinį projektą japonų lėšomis. Tuo tarpu, šaliai naudos nei apsirūpinant pigesne elektra, nei juo labiau, naujų darbo vietų kūrimo atžvilgiu tikrai nebus. Pasiliks tik radioaktyvi tarša, nerimas dėl katastrofos tikimybės, tūkstantmečiais skylančios atliekos ir didelės skolos ateities kartoms.

Išklausę pranešimą, dauguma seminaro dalyvių nusprendė prisijungti prie iniciatyvos ne tik paremdami ją savo parašu, bet ir pagelbėdami juos renkant bei skleidžiant visuomenei informaciją.

Seminaro pabaigoje įvyko LŽSP Švenčionių skyriaus susirinkimas, kurio metu skyriaus, o kartu ir bendras LŽSP gretas papildė dar 5 aktyvūs žalieji švenčioniškiai.

Tuo tarpu Vietos bendruomenių iniciatyvų ir kaimo reikalų komitetas ir toliau tęs išvažiuojamųjų posėdžių maratoną, skleisdami ekologines idėjas bei iniciatyvas šalies regionuose, kartu skatindami naujų narių pritraukimą bei naujų LŽSP skyrių steigimąsi.

Filmuotą susitikimo medžiagą galite peržiūrėti čia: http://youtu.be/-CbVdcREQWo

         

 

 

 

 

 

Virginija Vingrienė