Perskaičius apie LLRA – KŠS nario Z. Jedinskij iniciatyvą pakeisti įstatyminę bazę ir paskelbti prisipažinusių bendradarbiavus su KGB asmenų sąrašus bei tai, kad Seimas pritarė atitinkamo įstatymo pakeitimo projektui, teko net į ausį sau įžnybti, kad įsitikinčiau, jog nesapnuoju. Tačiau suskaudo, vadinasi, nesapnavau, o labai gaila…
Tiesa, po pateikimo buvo pritarta A. Širinskienės bei A. Nekrošiaus „patobulintam“ projektui, pagal kurį būtų skelbiamos tik aukščiausias pareigas valstybėje užimančių (prezidentas, Seimo narys, ministras, teisėjas ir pan.) ar siekiančių jas užimti tokių asmenų sąrašas. Tačiau tai situacijos visiškai nekeičia, o tik dar aiškiau įrodo, kad asmeniniai kai kurių politikų „karai“ jiems yra svarbiau nei žmonių pasitikėjimas valstybe ir Konstitucijoje įtvirtinti pamatiniai mūsų visų bendro sugyvenimo principai.
Nesiruošiu vertinti politinės šio žingsnio pusės, juo labiau, kad tai jau buvo ir, tikiu, dar bus ne vieną kartą padaryta gausių komentarų pagalba. Apsiribosiu teisine ir galima žmonių emocinio ryšio su valstybe, kuri užsiima tokiais veiksmais analize.
Reikalo esmė yra labai paprasta 1998 m. LR Seimui priėmus vadinamą liustracijos įstatymą bei lydinčius aktus, buvo įtvirtinta nuostata apie tai, kad jeigu iki tam tikros datos asmenys bendradarbiavę su KGB prisipažins atitinkamoms institucijoms, šie duomenys nebus viešinami 75 metus. Net neabejoju, kad dalis žmonių šiuo pažadu patikėjo ir ėmėsi atitinkamų veiksmų, nes jeigu negalima tikėti valstybe, reiškia, kad jos pamatai silpni, kadangi pagrindinis valstybės pamatas ir yra žmogus bei jo tikėjimas savo valstybe.
Konstitucinis Teismas jau ne vieną kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe ir teise; šie principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (2018 m. balandžio 12 d. nutarimas). Atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2018 m. kovo 2 d. nutarimas).
Matyt, kiekvienam mąstančiam žmogui yra akivaizdu, kad šis įstatymo, siekiančio paviešinti prisipažinusius bendradarbiavus su KGB asmenis, projektas neturi visiškai nieko bendro nei su atsakingo valdymo principu, nei su teisiniu tikrumu, nei su teisiniu saugumu, nei su teisėtų lūkesčių apsauga. Taigi, turime akivaizdų projekto prieštaravimą Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Prieštaravimas yra tiek akivaizdus, kad jo nesuprasti yra tiesiog neįmanoma. Tad geriausiu atveju turime eilinį grubaus teisinio nihilizmo atvejį. Esu tikras, kad Seime šis projektas nevirs įstatymu. Blogai yra ne tai, kad vienas Seimo narys parengė (ir keli dar pataisė) šį projektą bei pateikė jį Seimui svarstyti. Projektų, kaip ir Seimo narių gali būti labai įvairių. Kur kas blogiau yra tai, kad šiam projektui buvo pritarta po pateikimo. Ar tai reiškia, kad nemaža Seimo narių dalis „valosi kojas“ į žmonių priimtą Konstituciją, ar tiesiog jie nesupranta ką daro? Abu atvejai yra vienodai blogi. Abiem atvejais yra kalama dar viena vinis į pasitikėjimo valstybe karstą. O valstybė, kuria žmonės nepasitiki, yra labai silpna nepriklausomai nuo turimų tankų ar policininkų skaičiaus, nes tiek tankus vairuoja, tiek ir policijos uniformą dėvi tie patys žmonės…
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius yra Lietuvos žaliųjų partijos Teisės komiteto narys, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius.
