Žalieji ragina Lietuvoje veikiančius Skandinavijos bankus atsisakyti remti skalūninių dujų gavyba užsiimančias įmones, kurių veikla kelia grėsmę Lietuvos aplinkai, ir sekti olandų banko „Rabobank” pavyzdžiu. Olandijos bankas neseniai paskelbė, kad neketina skolinti pinigų verslams, užsiimantiems tokios nekonvencinės energijos, kaip skalūnų dujos, išgavimu dėl jų sukeliamų ekologinių ir socialinių pasekmių. Banko apribojimai paskoloms taip pat taikomi ir ūkininkams, išnuomojantiems savo žemę energetikos bendrovėms skalūninių dujų gavybai.
„Raginu prie šios olandų banko iniciatyvos solidariai prisijungti ir Lietuvoje veikiančius Skandinavijos bankus, kuriems yra nesvetimi darnios veiklos principai ir dėmesys aplinkai”, – teigė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys.
Olandų banko „Rabobank” sprendimas motyvuojamas tuo, kad galimybė hidraulinio ardymo metu užteršti vandenį ir dirvožemį cheminėmis medžiagomis, naudojamomis dujų išgavimo proceso metu, yra per didelė. Taip pat sukeliama grėsmė biologinei įvairovei, ekosistemoms ir vietos gyventojų sveikatai.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos lyderio, skalūninių dujų žvalgyba be visuomenės nepritarimo – nepateisinama. „Demokratinėje visuomenėje turi būti paisoma visuomenės nuomonės. Jei nevyksta dialogas tarp skalūninių dujų gavybos bendrovių ir vietinių bendruomenių, nereaguojama į gyventojų pasipriešinimą pavojingoms aplinkai technologijoms, galbūt vertėtų apie visuomenės interesų ginimą pagalvoti ir Lietuvos verslo, finansų institucijoms, kurios galėtų tiesiogiai daryti įtaką šioms įmonėms”, – sakė Linas Balsys.
Šiuo metu skalūninių angliavandenilių žvalgyba užsiima naftos gavybos įmonė „Minijos nafta”, kuri žvalgomąjį gręžinį yra atlikusi Kalnalių kaime netoli Švėkšnos. „LL investicijos”, kurios 50 proc. akcijų yra įsigijusi JAV energetikos kompaniją „Chevron”, ieškodama angliavandenilių žvalgomuosius gręžinius daro šalia Stemplių kaimo Šilutės rajone. Įmonė turi bendrą leidimą žvalgyti bei išgauti ir naftą, ir dujas.
