Šiandien Seime priimtos miškų įstatymo pataisos, kuriomis leista plėsti gyvenamąsias teritorijas miškų sąskaita bei karjerus ir kasti po mišku esančias iškasenas. Žalieji, nepritariantys šio įstatymo projektui, teigia, kad šios pataisos sudarys sąlygas dar aktyvesnei miškų eksploatacijai ir taip sumažins šalies miškingumą.
Miškų įstatymu siūloma sudaryti galimybę eksploatuoti miško teritorijoje esančias naudingąsias iškasenas. Taip pat pagal įstatymo pataisas bus leidžiama formuoti gyvenamąsias teritorijas miestuose, kai teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje (išskyrus Neringos savivaldybę). Įstatymas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis (visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms), kuriose galima formuoti sklypus su gyvenamaisiais namais. Taip pat pataisomis pasiūlyta patikslinti, kad visi miesto ir kaimo vietovėse esantys želdynai, tarp kurių ir parkai, būtų nelaikomi mišku.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio teigimu, miškų pataisos atveria galimybes nevaržomam miškų niokojimui. „Šios pataisos suteikia galimybę dar iki galo neišeksploatavus jau esamų žvyro ir smėlio karjerų kurti naujus. Tokiu atveju miškuose atsirastų daugybė pradėtų eksploatuoti, tačiau silpnai veiklą vykdančių ar ją pristabdžiusių karjerų. Įstatymas atveria kelią ir naujų durpynų eksploatacijai žalojant miškų ekosistemą, naikinant pelkes. Pavertus miškus kitomis naudmenomis ir leidus plėsti gyvenamąsias teritorijas miškų sąskaita, būtų sudaromos sąlygos vešėti korupcijai. Manau, kad prezidentė turėtų vetuoti tokį įstatymą“, – sakė Linas Balsys.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos lyderio, šios įstatymo pataisos prieštarautų ir Nacionalinei miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programai, kuria siekiama iki 2020 m. Lietuvos miškingumą padidinti iki 34,2 proc. šalies teritorijos. Šiuo metu Lietuvos miškai užima 33,3 proc. šalies teritorijos (1991 m. siekė – 30,1 proc.).
