Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Lietuvos ir užsienio narius Europos Parlamente, kviesdama rugsėjo 11 d. Strasbūre vyksiančios plenarinės sesijos metu savo balsavimu priimti Poveikio aplinkai direktyvos pataisas dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo netradicinio iškastinio kuro, tarp kurio ir skalūniniai angliavandeniliai, žvalgybos ir gavybos procesams. Kreipimąsi elektroniniu paštu gavo asmeniškai kiekvienas europarlamentaras iš įvairių Europos Sąjungos valstybių.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigia, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos pataisų priėmimas yra itin svarbus žingsnis skalūninių dujų ir naftos teisiniame reglamentavime Europos Sąjungoje.
„Iki šiol Europos Sąjungoje nėra įstatyminės bazės, garantuojančios sistemingą ir privalomą poveikio aplinkai vertinimą prieš vykdant naujus netradicinio kuro, tarp jo ir skalūninių dujų bei naftos, gavybos projektus. Šioje veikloje ir žvalgybos, ir gavybos fazėje yra naudojamos giliojo gręžimo ir hidraulinio ardymo technologijos, kurių metu į žemės gelmes pumpuojamas vanduo kartu su toksiškomis ir aplinkai bei žmonių sveikatai pavojingomis cheminėmis medžiagomis, todėl ir poveikio vertinimas turi būti privalomas visuose šių technologijų etapuose“, – sakė L. Balsys.
Pasak L. Balsio, nors Lietuvoje Seimas priėmė įstatymus, kurie iš netradicinius angliavandenilius ketinančių išgauti įmonių reikalauja poveikio aplinkai vertinimo ne tik gavybos, bet ir žvalgybos proceso metu, daugelyje valstybių parlamentuose tai nėra svarstyta.
„Šalyse, kurių vyriausybėse aktyviai veikia naftos ir skalūninių dujų gavybos įmonių lobistai, tokie joms ekonomiškai nepalankūs įstatymai nepasiekia Parlamento. Ši Poveikio aplinkai vertinimo direktyva užtikrintų vieningą, visoje Europoje privalomą poveikio aplinkai vertinimą dar prieš kompanijoms pradedant darbus. Tai padėtų surinkti duomenis apie esamą oro, vandens, dirvos kokybę, kad būtų galima įrodyti ryšį tarp netradicinio iškastinio kuro, tarp kurio ir skalūninės dujos bei nafta, gavybos veiklos ir oro, vandens bei dirvos užteršimo gręžinio aikštelėje. Taip nuo pavojingų teršalų galima būtų laiku apsaugoti vandens išteklius, žemę bei žmonių sveikatą“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas.
Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyva nuo priėmimo 1985 metais beveik nebuvo tobulinta, todėl šiuo metu ją peržiūrint siekiama atnaujinti teisės aktą ir jį priartinti prie tokių šiandienos realijų, kaip skalūninių dujų gavybos poveikis aplinkai. Šių metų liepos 11 d. Europos Sąjungos Aplinkosaugos Komitete nuspręsta, kad ši pataisa yra svarbi (už ją balsavo 51 europarlamentaras, prieš – 18). Rugsėjo 11 d. priėmus atnaujintą Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą, ji taptų pirmuoju Europos Sąjungos teisiniu aktu, numatančiu skalūninių dujų aplinkosauginius aspektus.
