Neries upės priekrantėse ėmė kauptis aplinkai ir visai upės ekosistemai pavojingos plastiko dalelių sankaupos. Nors tarša iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių stabdoma specialiomis plastiko gaudyklėmis, srovė anksčiau į aplinką patekusias daleles neša tolyn upe, o dalis jų kaupiasi prie kranto. Reido metu tokius vaizdus užfiksavęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius įspėjo atsakingas institucijas ir ragina kuo skubiau išvalyti upės krantus kol nepakilo vandens lygis.
„Nors atsakingos institucijos ėmėsi veiksmų stabdant taršą Neries upėje ir šiuo metu prie „Vilniaus vandenų“ veikia pontoninės gaudyklės, kurios surenka plastiko daleles ir neleidžia joms patekti į upę, vis dar neišspręsta iki tol Neryje pasklidusių plastiko dalelių problema. Vėjas ir upės srovė sunešė gausias plastiko sąnašas, kurios dabar plūduriuoja greta kranto, o dėl to, panašu, jokių veiksmų nesiimama“, – teigia Laurynas Okockis, Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius.
Jo teigimu, tokios sankaupos galėtų būti surenkamos ir pašalinamos iš upės, tačiau tai turi būti atlikta kuo skubiau, nes kylantis vandens lygis gali jas išplauti. Dėl to L. Okockis jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Vilniaus miesto savivaldybę. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus požiūriu, valyti priekrantes būtina nuo Vilniaus valymo įrenginių iki Vievio.
„Į aplinką patekusios smulkios plastiko dalelės skyla į dar mažesnes ir virsta mikroplastiku, kuris gali kauptis upės organizmuose ir sutrikdyti jų veiklą. Plastikas ir jame esantys chemikalai kelia pavojų gyvūnams ir visai ekosistemai. Tad svarbu ne tik sustabdyti taršą, bet ir užtikrinti, kad kuo didesnė dalis jau patekusių teršalų būtų kuo skubiau pašalinta, o upės valymo išlaidos ir gamtai padaryta žala – kompensuota už tai atsakingų teršėjų“, – tikina L. Okockis.
Politinių ir technologinių sprendimų poreikis
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pastebi, kad vandens telkinių taršos problema šalyje jau siekia sunkiai suvokiamą mastą. Jo teigimu, per pastaruosius penkerius metus su didžiule vandens tarša susijusių incidentų nestigo: trūkęs nuotekų vamzdis Vilniuje, kai užterštas vanduo buvo leidžiamas tiesiai į Nerį, sugedę Kėdainių nuotekų valymo įrenginiai, „Grigeo Klaipėda“ atvejis, galiausiai, plastiku užterštos nuotekos sostinės valymo įrenginiuose.
„Tokios situacijos prisideda prie ir taip prastos Lietuvos vandens telkinių būklės ir Baltijos jūros taršos. Situaciją dar labiau blogina nekontroliuojamas trąšų naudojimas žemės ūkyje ir prie centralizuotos nuotekų sistemos neprijungtos teritorijos įvairiuose miestuose ir miesteliuose. Turime kuo skubiau diegti turimus technologinius sprendimus ir padidinti reiklumą politikams ir ūkiniams vadovams“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas.
