nuotr. Serge Freeman
Vilniuje vis augant automobilių skaičiui, miestiečiams besiskundžiant didėjančiu triukšmu ir oro tarša svarstoma apie tranzitinių automobilių srautų tam tikrose miesto dalyse mažinimą.
Pasak architekto, dviratininko, Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos nario Justo Ingelevičiaus, sumažinti oro taršą, triukšmą Vilniaus senamiestyje ir sukurti geresnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams padėtų tranzitinio eismo nukreipimas.
„Vilnius pagal automobilizacijos lygį yra septintas miestas pasaulyje. 1000 gyventojų tenka 634 automobiliai ir jų skaičius kasmet vis auga. Vieni tyrimai rodo, jog beveik 40 proc. automobilių pravažiuoja senamiestį tranzitu niekur nesustodami, tačiau šis skaičius gali būti ir didesnis, nes išsamūs matavimai dar nėra atlikti, tačiau akivaizdu, jog automobilių Vilniaus senamiestyje yra per daug“, – sakė J. Ingelevičius.
Architekto įsitikinimu, tam, kad būtų apribotas tranzitinis eismas senamiestyje, nereikia papildomai diegti brangių technologijų – pakaktų pakeisti eismo organizavimą.
„Norint panaikinti tranzitinį eismą senamiestyje reikia politinės valios ir noro pakeisti eismo organizavimą taikant tokį principą, kad įvažiavęs į senamiestį automobilis vienpusio eismo gatvėmis išvažiuotų praktiškai toje pačioje vietoje, kur įvažiavo, t.y. nebeliktų galimybės kirsti senamiestį skersai. Tuo tarpu dviračiai ir pėstieji galėtų judėti visomis kryptimis. Sumažinus transporto srautus nebeliktų poreikio įrenginėti atskirus dviračių takus. Dviračių eismas būtų organizuojamas tose pačiose gatvėse. Platesnėse gatvėse būtų pažymimos eismo juostos dviračiams abejomis kryptimis, siauresnėse – dviratininkai važiuotų bendrame sraute su automobiliais, o priešinga automobilių eismui kryptimi – pažymėta juosta. Tokia eismo organizavimo tvarka dažna kitose valstybėse. Taip pertvarkius eismo organizavimą, senamiestyje sumažėtų triukšmas, oro tarša, gatvės taptų patrauklesnės ir vietos gyventojams, ir čia įsikūrusiam verslui: kavinėms, parduotuvėms“, – kalbėjo J. Ingelevičius.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys pastebi, kad vis daugiau Europos miestų įvairiomis priemonėmis stengiasi kovoti su didėjančiu automobilizacijos lygiu bei oro tarša.
„Didelis automobilizacijos lygis ir didėjantis oro užterštumas yra problema ne tik Vilniuje, todėl daugelis Europos miestų tam tikrose jų dalyse riboja automobilių eismą, kuria daugiau pėstiesiems ir dviratininkams skirtų zonų, tinkamai sutvarko kelius, viešąjį transportą, kad juo gyventojai galėtų patogiai nuvykti į jiems reikalingą miesto dalį. Pavyzdžiui, Paryžiaus centre savaitgaliais leidžiamas automobilių eismas tik gyvenantiems centrinėje miesto dalyje. Planuojama, kad tokia tvarka netrukus įsigalios ir darbo dienomis. Milanas su smogu kovoja skatindamas automobilius palikti namuose ir naudotis viešuoju transportu. Speciali įranga automobilyje fiksuoja, jog gyventojas palieka automobilį namuose, o už tai jis gauna reikiamos sumos čekį viešojo transporto bilietams įsigyti. Prieš keturiasdešimt metų Kopenhagoje, šiandien bene draugiškiausiame dviratininkams ir pėstiesiems Europos mieste, problemos, susijusios su transporto eismu buvo tokios, kaip ir daugelyje didesnių miestų. Tačiau Kopenhaga per tuos kelis dešimtmečius pamažu centre pradėjo įrenginėti laisvas nuo automobilių zonas, vystyti dviračių takų tinklą. Dabar mieste įrengta daugiau nei 300 kilometrų dviračių takų, o automobilizacijos lygis yra žemiausias Europoje. Vilniuje tvarkant kelius, tiesiant aplinkkelius vis dar pamirštama įrengti dviračių takus, per mažai dėmesio viešojo transporto populiarinimui“, – teigė L. Balsys.
