Ką tik praūžė, prapypsėjo ir savo traktorių žiburiais Vilnių nušvietė Lietuvos ūkininkų mitingas (o gal streikas ar akcija, visko jame buvo). Šalia tuo pat metu būgnus mušė aplinkosaugininkai ir žalieji, reikalavę iš valdžios nedaryti kompromisų gamtos sąskaita. Ūkininkų mitinge apsilankė daug politikų, beveik visi jie buvo nušvilpti, tačiau susitikimuose su Vyriausybės vadove ūkininkai gavo pažadų ir išsiskirstė. Ar ilgam? Nutylima problema Po šios akcijos vyko „LRT forumas“, kuriame skirtingos pusės (ūkininkai, aplinkosaugininkai, mokslo atstovai, žemės

Skaityti daugiau

Tokius protestus, kaip kad sausį Vilniuje suorganizavo ūkininkai, matome nedažnai. Džiaugiuosi, kad kiekvienas turime galimybę taikiai išreikšti savo poziciją ir siekti pokyčių. Galima būtų netgi pagirti tokį susitelkimą. Tačiau džiaugsmas greitai baigiasi pamačius kai kurių protestuojančių plakatus ar išgirdus kai kuriuos pasisakymus.  „Atkurti pievas, pelkes? Tai dar ir baudžiavą atkurkim!“ – tokius žodžius vaizduojančiu plakatu buvo papuoštas vienas iš šimtų traktorių, kelioms dienoms apsilankiusių sostinėje. Prisiminus dar ir vienos ūkininkės pasisakymą, kad „griežlės kiaušinių nededa“,

Skaityti daugiau

Vilniuje vykstant ūkininkų protestams, Lietuvos žaliųjų partija drauge su įvairių aplinkosauginių organizacijų atstovais sostinės centre surengė akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Akcija buvo skirta atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų paminta gamtos apsauga bei ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.  Tarp sostinėje protestuojantiems ūkininkams nepatinkančių politikų sprendimų – daugiamečių pievų atstatymo tvarka kuro akcizo padidinimas, saugomų teritorijų plėtra, vandens apsaugos zonų didinimas, nauja žymėto dyzelino naudojimo tvarka,

Skaityti daugiau

Reikšdami susirūpinimą aplinkos būklės prastėjimu ir reaguodami į dalies ūkininkų išsakomus nerimą keliančius reikalavimus, trečiadienį Vilniuje aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai renkasi į akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.  „Baltijos jūrą kasmet pasiekia 600 tonų

Skaityti daugiau

Kuo panašūs Palangos verslininkas ir Lietuvos ūkininkas? Jie nuolat kuo nors nepatenkinti. Per šalta, per karšta, pernelyg lietinga. Skirtumas tas, kad pajūrio verslininkams nuostolių nekompensuojame. Tuo tarpu ūkininkams ne tik daug ką kompensuojame, subsidijuojame, bet ir toleruojame verslo modelį, kuris bet kurioje kitoje rinkoje būtų nepriimtinas. Taip, ne kurorto malonumai, o žemės ūkio sektorius mums kritiškai svarbus, tačiau bėda ta, kad šiandien jis veikia tarsi duobkasys – baigia išrausti tokią gilią duobę, kad iš jos

Skaityti daugiau

Lietuvoje į protestą kyla kai kurie ūkininkai – sausio 8 dieną visoje šalyje jie degino laužus, o mėnesio pabaigoje jie žada su žemės ūkio technika vykti į Vilnių. Ūkininkai pasisako prieš daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimą, kritikuoja saugomų teritorijų plėtrą, akcizų politiką ir mini kitas, jų akimis, ūkininkams iškilusias problemas. Lietuvos žaliųjų partija palaiko ūkininkų sprendimą išsakyti savo kritiką taikiu protestu, tačiau ragina nebūti trumparegiškais ir nesivaikyti pelno ilgalaikių ir neatšaukiamų neigiamų pasekmių aplinkai kaina. 

Skaityti daugiau

Būtent taip skambėtų ilgametės žemės ūkio politikos apibūdinimas, jei jį reikėtų išreikšti vienu sakiniu. Kraupiausia, kad tai vyksta jau beveik du dešimtmečius ir tapo naujaja realybe arba „normalumu“, kurio, deja, nekvestionuoja nei politikai, nei žurnalistai. Bet tame, kas vyksta, nieko normalaus nėra. Negandų maratonas Viešojoje erdvėje girdime apie sausras, potvynius, pieno ar mėsos rinkos sukrėtimus, per mažas Europos Sąjungos išmokas ūkininkams, neišmanėlį ministrą, negalintį iškovoti jų padidinimo ir t.t. Kiekvieną kartą pramoninio žemės ūkio asociacijų

Skaityti daugiau

Naujieji metai žymi naują pradžią. Duodame pažadus sau keisti įpročius: daugiau sportuoti, skaityti, imtis įgyvendinti senas svajones. Aplinkai neabejingų žmonių pasižadėjimai susiję su klimato krizės aliarmu: mažiau ar jokios mėsos, daugiau kelionių viešuoju transportu ir pėsčiomis, jokio perteklinio plastiko ir t.t. O kokias Naujųjų metų rezoliucijas turėtų duoti mums visiems žaidimo taisykles nustatantys politikai? 

Skaityti daugiau

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos neseniai pratęsė leidimą ūkininkams paskleisti dirvoje mėšlą ir srutas. Aplinkosaugos ekspertai tokį sprendimą vertina kritiškai – dėl nepalankių meteorologinių sąlygų laukuose išpiltas mėšlas gali užteršti vandens telkinius ir turėti rimtų ekologinių pasekmių. Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į abi ministerijas ragindama sprendimą atšaukti.

Skaityti daugiau

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.

Skaityti daugiau

Kai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?

Skaityti daugiau

„Mums jau gana!”, „Mes jau sotūs glifosato!” - tokie šūkiai neseniai drebino Berlyną, kai daugiau nei 30 tūkst. žmonių išėjo į gatves reikalauti naujos - sąžiningesnės, etiškesnės ir aplinkai draugiškesnės - žemės ūkio politikos. Vertinant mūsų šalį valdančių pseudožalių „valstiečių” politiką, panašu, kad tokio protesto poreikis bręsta ir Lietuvoje.

Skaityti daugiau 7

Tvari žemės ūkio politika yra gyvybiškai svarbi Lietuvos regionų išlikimui, tačiau šiandien šio sektoriaus problemos (ypač smulkiųjų ūkininkų) viešumo sulaukia tik kilus politiniams skandalams, o politika dažniau formuojama „į save lenktų pirštų“ principu (kas arčiau politikos, tam didesnė ir nauda).

Skaityti daugiau 0

Trečiadienį Veisiejuose vyko Lietuvos žaliųjų partijos Lazdijų skyriaus iniciatyva organizuota diskusija žemės ūkio politikos klausimais. Susitikimo metu aptartos Europos žaliųjų partijos kertinės pozicijos žemės ūkio politikoje, Lietuvoje aktuali šios srities problematika, vietos ūkininkų patirtis. Lietuvos žaliųjų partija ir toliau laikysis žemės ūkio politikos, kurios pagrindas -  smulkiųjų, šeimos ir vidutinių ūkių skatinimas, parama ekologinei žemdirbystei, didesnė kontrolė netausiai žemdirbystei, kuri alina dirvožemį pesticidais ir sintetinėmis trąšomis, kelia pavojų bioįvairovei. Lietuvos žaliųjų partija taip pat griežtai

Skaityti daugiau

Europos žalieji žemės ūkio srityje svarbiausiu prioritetu yra išsikėlę užtikrinti maisto kokybę. Žemės ūkis yra svarbi sritis kiekvienam europiečiui, net ir tiesiogiai visai nesusijusiam su žemdirbyste ir augalininkyste – juk mes visi be išimties esame maisto vartotojai. Europos žalieji iš esmės remia smulkų ūkininkavimą, ribojant išmokas stambiems ūkiams ir suteikiant didesnę paramą ekologiniu ūkininkavimu užsiimantiems ūkininkams. Iš dalies žaliųjų pasiūlymai buvo įtraukti į CAP (Common Agriculture Policy) – Bendrosios žemės ūkio politikos reformos dokumentus, įsigaliosiančius

Skaityti daugiau