Šiandien Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Vyriausybė raginama imtis visų diplomatinių, teisinių, techninių priemonių, kad nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės statyba būtų sustabdyta.
Pasak vieno iš rezoliucijos teikėjų Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio, iš sudėtingos situacijos, kurioje šiandien yra atsidūręs Astravo atominės elektrinės klausimas, padėtų išeiti principinga Lietuvos užsienio politika, bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir aktyvios derybos su Baltarusija.
„Gaila, jog, nepaisant jau eilę metų skambančių mano ir Lietuvos žaliųjų partijos raginimų, valstybinio masto veiksmais dėl Astravo atominės susirūpinta taip vėlai. Seimo rezoliucija siekiama, kad Baltarusijai būtų užkirstas kelias naudotis Lietuvos elektros sistemos rezerviniais pajėgumais ir į Lietuvos energetikos rinką nebūtų įsileidžiama Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija. Pastarasis teiginys techniškai, ko gero, įgyvendinamas galėtų būti tik Lietuvai tolimesnėje ateityje atsijungus nuo posovietinio Rusijos elektros žiedo, tačiau tai šiandien yra politinė žinia, kurią turėtų išgirsti ir Baltarusija, ir Rusija, ir Europos Sąjungos partnerės“, – sakė L. Balsys.
Seimo narys pasigenda aktyvios Vyriausybės ir Prezidentės užsienio politikos keliant Astravo atominės elektrinės klausimą Europos Sąjungos lygmenyje.
„Ar svarbiuose Europos Sąjungos lygmens renginiuose girdime mūsų valstybės vadovus kalbant apie visai Vakarų Europai grėsmę keliančią Astravo atominę elektrinę? Tenka kalbėti su įvairių Vakarų Europos valstybių parlamentarais – dauguma nieko nežino, kad savo pašonėje mes turime tiksinčią bombą. Kol Astravo atominės elektrinės klausimas nepasieks Angelos Merkel, Francois Hollande‘o ir kitų įtakingų Europos Sąjungos valstybių vadovų, kol tai netaps Europos Sąjungos darbotvarkės dalimi, tol mes patys vieni nieko nepadarysime. Panaikinus Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijos režimui, atsiveria platesnės galimybės dialogui ir konstruktyviam bendradarbiavimui. Manau, kad galėtume ne tik išnaudoti Europos Sąjungos spaudimo priemones, bet ir pasiūlyti Baltarusijai daug efektyvesnius ir pigesnius už atominę elektrinę sprendimus biomasės, saulės, vėjo energetikoje, leisiančius patenkinti šios šalies energetinius poreikius, o Lietuvai turėti naudos iš savo žinių ir technologijų eksporto“, – teigė L. Balsys.
2011 metais pradėta statyti Astravo atominė elektrinė iki šiol plėtojama pažeidžiant tarptautines tarptautines Espoo ir Aarhus aplinkosaugos konvencijas. Baltarusijos atominės elektrinės projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita iki šiol nebuvo tinkamai pristatyta Lietuvos visuomenei, nebuvo atsakyta į Lietuvos Respublikos keliamus klausimus, jėgainei vieta parinkta nesilaikant tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA rekomendacijų bei pažeidžiant geros kaimynystės principus. Balandį statomoje atominėje elektrinėje įvykęs incidentas, kurio metu sugriuvo tarp dviejų reaktorių statomų dirbtuvių atraminės konstrukcijos, verčia abejoti jėgainės statymo kokybe ir pačios elektrinės saugumu.
