Mieli mano rinkėjai, visą savo gyvenimą tarnavau ir dirbau Lietuvai ir jos žmonėms. Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, jau virš trisdešimt metų mano namai yra Panevėžyje. Puikiai pažįstu šį puikų, darbščių žmonių kraštą, čia po studijų pradėjau darbinę veiklą Panevėžio policijoje. Dalyvavome kartu su Jumis kuriant šiuolaikinę Lietuvos nepriklausomybę.
Niekada nebuvau abejingas tam, kas vyko, vyksta ir vyks Lietuvoje. Dirbdamas statutinėje valstybės tarnyboje progos dalyvauti politiniame gyvenime, išskyrus balsuojant, neturėjau, nes tai draudžia Lietuvos įstatymai.
Apsisprendimas dalyvauti Seimo rinkimuose brendo jau seniai ir dabar, baigus tarnybą ir turint solidžią praktinę patirtį, dirbant valstybei, tą sprendimą galiu įgyvendinti su Jūsų, brangūs mano rinkėjai, valia.
Per savo, drįstu pasakyti, didelės gyvenimiškos ir profesinės patirties prizmę aiškiai matau mūsų Lietuvos problemas : supuvusią aplinkos apsaugos sistemą, neįgalų, rietenose paskendusį dabartinį Seimą. Kai kurie Seimo nariai jau yra viršiję net Baltarusijos diktatoriaus Lukašenko kadencijų trukmę ir nieko naujo Seime padaryti nebegali.
Valdymo rezultatai daugiau nei tragiški, realus paveikslas nekoks. Jau nekalbant apie pastovias rietenas, keistas koalicijas, net kelis kartus Konstitucinis Teismas pripažino Seimo veiksmų neatitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Net dabartinė vyriausybė patvirtinta Seimo pagal procedūrą, kuri prieštarauja Konstitucijai.
Kiekviena šalis tiek stipri ir stabili, kiek stipri yra jos pilietinė visuomenė. Lietuvoje tik deklaratyvia forma propaguojama pilietinės visuomenės svarba. Pavyzdžių daug. Prieš pandemijos paskelbimą Lietuvoje atsiskleidė tikra aplinkos apsaugos padėtis šalyje: Alytaus padangų gaisras, „Grigeo“ įmonės nuotekų skandalas Klaipėdoje ir kiti gamtos naikinimo ir teršimo faktai. Net pats valdančiųjų ministras pareiškė, kad aplinkos apsaugos sistema „supuvusi“. Praėjo nemažai laiko, kokios išvados, kokios pasekmės teršėjams? Lietuvos piliečiai apie tai labai mažai žino. Klaipėdos įmonė veikia toliau, padangos Alytuje sudegė (tokių padangų Lietuvoje daug). Pradėti ikiteisminiai tyrimai… Su įtariamaisiais – kaltaisiais bus kaip visada – tyrimai tęsis metų metus (kuo aukštesnis valdininkas, tuo tyrimas bus ilgesnis), žmonės pamirš ir vėl viskas tęsis kaip anksčiau. Galiu priminti: Darbo partijos „Juodosios buhalterijos“ bylą, kuri tęsėsi dešimtmetį ir dabar ne kiekvienas pasakys, kas ten buvo kaltas ir iš viso už ką teisė… Kai pvz., visų laikų didžiausias finasinis JAV sukčius B. Madoff sukčiavimo būdu užvaldęs per milijardą dolerių, per pusę metų atsidūrė JAV kalėjimo kameroje.
Mano nuomone įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys aplinkos apsaugą, teritorijų planavimą, statybą, miškų įstatymas turi būti pakeisti ir papildyti, numatant didesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą šioje srityje, miškai, žalieji plotai, atskiri medžiai miestuose nyksta didžiuliu greičiu. Iki COVID 19 praktiškai visuose Lietuvos miestuose, neaplenkiant ir Panevėžio, praėjo miesto medžių „naikinimo“ akcijos. Kokių tik paaiškinimų nesugalvojo miestų savivaldybių biurokratai: medžiai supuvę ir kelia grėsmę žmonėms ir turtui, kliudo įgyvendinti su ES pagalba vykdomus projektus, buvo ne ten pasodinti ir t. t. O kai medžiai nukertami, žmonės pamato, kad kamienai sveikiausi, jokio griuvimo pavojaus nebuvo. Aiškiausiai matomas grynai komercinis požiūris – nebus medžių bus galima daugiau ploto sudėti po betonu, sodinant naujus – vėl papildomas „biznis“. Koks netikęs ir kvailas yra dabar populiarus paaiškinimas, kad vietoje sunaikintų miesto medžių bus pasodinti nauji. Pirmiausia mieste prie gatvių medžiai sunkiai prigyja ir lėtai auga. Medžiams užaugti iki tokio pat brandžių medžių lygio reikia 50 – 80 metų. O dabar pasodinami medžiai yra tik sodinukai. Atrodo, kad tą visi žino, bet kažkaip su tuo susitaiko ir giliau nesusimąsto. Keisti įstatymai, kad už kiekvieną mieste sunaikintą medį reikia sumokėti. Sumokėti galima, bet ką galima su tais pinigais pakeisti? Mokėk kiek norėjęs- medis greičiau neauga. Mažai kas iš panevėžiečių žino, kad Panevėžyje per paskutinius penkis metus mieste pvz. Šiaurinei gatvei paaukota 1.8 hektaro miško, apie 4 hektarus plynai iškirta prie pat miesto ribos ties Rėklių gatve ir pagyros, kad mes pasodinome mieste, kad ir tūkstantį jaunų vytelių, atrodo liūdnai. Reikalingas Miškų įstatymo pakeitimas, kuris suteiktų kitokį apsaugos laipsnį priemiestiniams miškams, nes savivaldybės, paprastai, lyg ir gerų ketinimų vedamos, žalius plotus naikina dideliais tempais.
Stebina visų kategorijų biurokratų sugebėjimas norint įgyvendinti kokį nors projektą (dažniausiai pažangų ir labai reikalingą), sukiršinti visuomenę. Tai akivaizdus nenoras bendrauti su pilietine visuomene, su vietos bendruomenėmis. Tų pavyzdžių pilna ir Kaune, Biržuose ir Panevėžyje. Dabar įstatyme numatyta projektų viešinimo tvarka naudinga tik valdininkams.
Reikia keisti įstatymus su ta intencija, kad projektų viešinimas nevirstų farsu ir tik paprasta biurokratine, niekam nenaudinga, peocedūra. Joje atsispindi principas: „žirafa didelė, jai geriau matyti’‘, t. y. „lyg ir pasitarėme“, bet mes geriau žinome. Nesudėtinga konkrečioje vietoje, konkrečioje bendruomenėje, kurią gali paliesti projektas, sukviesti, paaiškinti suprantamai, išdėstyti alternatyvas, atsakyti į visus klausimus ir rasti kompromisą. Nesuradus kompromiso projektas bus negyvybingas, generuos tolimesnius skundus, teismus, tyrimus ir t. t. Dabar Panevėžyje valdžia elgiasi brutaliai, kas nesutinka, apšaukia egoistais, suranda specialiai neva juos palaikančius. Mano oponentai tuojau sakys, kad nieko taip nepadarysi, nepastatysi ir t. t. Pasakysiu, kad tai puikiai veikia daugelyje ES ir kitose šalyse.
Daugelyje Lietuvos miestų ekologinė padėtis yra prasta. Blogiausia, kad dabar net nėra žinomas tikras aplinkos teršimo mastas. Pvz., Panevėžyje yra tik viena oro taršos stebėjimo stotelė. Tokiam miestui to nepakanka.
Akivaizdžios ir teisėsaugos problemos. Tai ne tik korupcijos atvejai teisėjų korpuse, bet ir įstatymų kūrime. Kai kurie specialieji įstatymai kuriami tų pačių, kurie jais naudosis. Piliečiai, prieš kuriuos jie bus panaudoti, tame procese nedalyvauja. Mano omenyje turimi įstatymai labai jautrūs pagrindinių žmogaus teisų atžvilgiu. Seimo parlamentinės kontrolės, mano nuomone, čia nepakanka. Reikalinga ir pilietinės visuomenės kontrolė. Nors teisėsaugos tikslas negali būti vien proceso greitis, bet Lietuvoje jis dažnai neproporcingai lėtas. Uždelstas teisingumas Lietuvoje nepriimtinas. Pavyzdžių vėl galėčiau pateikti daug, bet ir Jūs žinote.
Mieli mano rinkėjai, prašau palaikyti mano kandidatūrą rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą. Jei norite sužinoti daugiau, pateikti man klausimų ir padiskutuoti, susisiekite su manimi nurodytais kontaktais: usinskas.eugenijus@gmail.com, +37069873757.
Politinė reklama.
