Vakar teko apsilankyti nedideliame Žemutinės Saksonijos miestelyje Jühnde. Čia įgyvendintas pakankamai paprastas projektas – mieste įrengta biodujas iš srutų ir augalinės masės elektros ir Šilumos generavimui panaudojanti jėgainė, užtikrinanti nuolatinį 140 kaimo pastatų aprūpinimą šiluma per naujai įrengtą centralizuoto šilumos tiekimo sistemą. Taip pat gaminama dvigubai daugiau žalios elektros, nei kaimas suvartoja. Nieko labai ypatingo. Ypatingas tik projekto įgyvendinimo būdas.
Projektą kaimo žmonėms pasiūlė greta esančio Göttingeno universiteto mokslininkai. Žmonės net keturis metus ginčijosi ar verta. Diskusijas inicijavo kaimo meras. Iš pradžių buvo įtikinti bendruomenės neformalūs lyderiai, po to buvo rengiamos diskusijos kaimo sporto klube. Universiteto specialistai darė pristatymus. Buvo aibė abejonių iš pradžių. Bet galų gale buvo priimtas teigiamas sprendimas, sukurtas kooperatyvas, į kurio akcijas kiekvienas sutikęs dalyvauti gyventojas sumetė po 1500 eurų. Kooperatyvas pasiskolino iš banko pinigų investicijai, dar gavo iš Valstybės beveik 30 proc. investicijos dydžio paramą ir įgyvendino projektą. Dabar vietiniai ūkininkai tiekia jėgainei žaliavą. Kiekvienas gyventojas, dalyvaujantis projekte, turi vieną balsą. Kiekvienais metais miestelio gyventojai balsavimu būdu patys nusistato šilumos kainą.
Visi baisiai nuoširdžiai patenkinti. Pagrindiniais privalumais jie įvardina:
1) CO2 emisijų mažinimą ir jausmą, kad prisideda prie Pasaulio gelbėjimo (taip, taip, neįtikėtina, bet tai pirmoje vietoje)
2) faktą, kad pinigus, kuriuos jie anksčiau mokėjo už dyzelino (kurį naudojo anksčiau šildymui) tiekimą – moka vietiniams ūkininkams, tiekiantiems augalinę masę
3) sumažėjusias išlaidas už šildymą
4) nebelikusių vargų dėl rūpinimusi šildymu
5) IŠAUGUSĮ KAIMO ŽMONIŲ BENDRUOMENIŠKUMĄ
Kaži – ar įmanoma būtų kažką panašaus įgyvendinti Lietuvoje?
http://www.iea-biogas.net/_download/biogas_village.pdf
