Kulkų suvarpyti medžiai, gyvūnus baidantys patrankų šūviai ir tankų išvažinėta žemės paklotė – štai kas sukasi gamtos mylėtojų galvose, sužinojus apie Krašto apsaugos ministerijos planus steigti naują karinį poligoną. Ar privalome aukoti gamtos gerovę dėl nacionalinio saugumo ir ką galime padaryti, kad sumažintume tokio sprendimo žalą aplinkai?
Naujas karinis poligonas neišvengiamai darys neigiamą įtaką gamtai. Ypač tose teritorijose, kur bus vykdomi bombardavimai, kasami apkasai, važinės šarvuota technika. Poveikis dirvožemiui ir ten gyvenantiems mikroorganizmams bei visai biologinei įvairovei bus akivaizdus. Naujame poligone pradės augti įvairūs pratyboms reikalingi pastatai, o tam, ko gero, bus kertami miškai. Viena didžiausių problemų bus tarša sunkiaisiais metalais, o fiziškai pažeistas dirvožemis tokiai taršai ypač jautrus, nes yra kur kas pralaidesnis ir teršalai gali lengviau patekti į gruntinius vandenis. Tad kyla natūralus klausimas – ar dar vienas poligonas Lietuvai išties toks svarbus ir reikalingas?
Kam Lietuvai naujas poligonas?
Šalyje veikia aštuoni kariniai poligonai: pagrindiniai yra įsikūrę Rukloje, Pabradėje, Kazlų Rūdoje, mažesni – Klaipėdoje, Tauragėje, Panevėžyje, Alytuje ir Šiauliuose. Nė vienas iš jų neatitinka NATO reikalavimų. Norėdami būti pilnaverte šios sąjungos dalimi ir tikėdamiesi prireikus sulaukti NATO paramos, turime atsižvelgti į šios organizacijos mums keliamus reikalavimus.
Kai kam tai gali pasirodyti tik teisinio ar diplomatinio lygio klausimas, bet egzistuoja ir labai rimti praktiniai iššūkiai. Dabar pagrindiniai Lietuvos poligonai sukoncentruoti Rytų, Centro ir Pietų Lietuvoje, kai tuo tarpu didžiausia grėsmė tyko visai šalia sienos šalies vakaruose. Kaliningradas yra viena labiausiai apsiginklavusių teritorijų Europoje. Trumpai tariant, Žemaitijoje įsikūręs NATO reikalavimus atitinkantis poligonas leistų operatyviau reaguoti į netikėtai kilusią karinę grėsmę Vakarų Lietuvoje.
Nacionalinis saugumas – jautrus klausimas, todėl nesinori spekuliuoti naujo poligono svarba šalies saugumui. Tačiau turime užtikrinti, kad nusprendus steigti naują poligoną, būtų padaryta kuo mažesnė žala gamtai.
Ką turėtume daryti kitaip?
Norėdami užtikrinti ir gamtos gerovę, ir šalies gyventojų saugumą, turime ieškoti kompromiso. Visų pirma, pasirenkant tinkamiausią teritoriją naujo poligono steigimui. Jei galime išvengti su poligono infrastruktūra susijusių miškų kirtimų, turime jų išvengti. Jei galime aplenkti jautrias Natura 2000 teritorijas, tai ir darykime. O tam, kad priimtume ne tik kariuomenei, bet ir gamtai naudingus sprendimus, įtraukime į diskusiją gamtininkus.
Natūralu, kad steigiant NATO reikalavimus atitinkantį poligoną, nepavyks išvengti poveikio aplinkai, tačiau valstybės institucijos, pavyzdžiui, Aplinkos ministerija, turėtų ryžtingai atstovauti gamtos interesą diskusijoje su kariuomene. Labai norint galima rasti įvairių sprendimų. Vienas jų – derinti karinių pratybų laiką, kad jos nebūtų vykdomos, pavyzdžiui, paukščių perėjimo laikotarpiu.
Karinių pratybų dalyviai turėtų būti šviečiami apie jų daromą poveikį aplinkai, motyvuojami saugoti gamtą ir nepažeidinėti aplinkosauginių taisyklių. Be to, turime nuolat stebėti poligono aplinkosauginę būklę ir bendradarbiaujant su kariuomene koreguoti situaciją, atsižvelgiant į gamtai daromą poveikį. Galiausiai, kariuomenė, būdama visuomenės dalimi, vykdydama karinę ūkinę veiklą, turi paisyti aplinkos apsaugos įstatymų.
Reikia nepamiršti, kad šioje situacijoje nukentės ne tik gamta, bet ir vietinių gyventojų gerovė, todėl valstybė turėtų ieškoti būdų, kaip jiems kompensuoti žalą. Mano nuomone, sprendimas paprastas – rinkos ar net šiek tiek aukštesne kaina kompensuoti nuostolius (už žemes, pastatus, nukentėjusį verslą ir kt.).
Poligonai saugo bioįvairovę – pokštas ar realybė?
Paradoksalu tai, kad nepaisant visų neigiamų padarinių kariniai poligonai gali būti ir vertingi gamtai. Mokslininkai pastebi, kad jų teritorijos dažnai pasižymi didele biologine įvairove. Kaip tai įmanoma?
Paprastai poligoną sudaro itin didelė teritorija, o tai reiškia, kad didelė gamtos dalis yra apribota nuo prašalaičių, teritoriją aplenkia medžiotojai, ten nėra vykdomi komerciniai kirtimai ar panaši ūkinė veikla. Nors karinio poligono teritorija didelė, pratybos paprastai atliekamos tik tam tikroje zonoje, todėl gyvūnai gali migruoti į ramesnę vietą. Tankai ir kitos sunkiosios transporto priemonės dažniausiai naudojamos tiksliai apibrėžtose ir retai kintančiose trasose ar maršrutuose. Nors pėstininkų pasiskirstymas kur kas platesnis, jų poveikis gamtai – gana mažas.
Ypač didelę žalą bioįvairovei daro žemės ūkio sektorius. Kai dirva perpildyta žemės ūkyje naudojamu azotu ir fosforu, ekosistema suvienodėja ir biologinė įvairovė nyksta. Karinio poligono steigimas užtikrins, kad toje teritorijoje žemė ilgai nebus tręšiama cheminėmis trąšomis ir nebus vykdoma kita ūkinė veikla. Praktika rodo, kad ilgainiui tokios teritorijos net tampa gamtiniu požiūriu itin vertingomis.
Pavyzdžiui, Vokietijos Botanikos ir kraštovaizdžio ekologijos instituto mokslininkai ištyrę dvi JAV karines bazes Vokietijoje nustatė, kad jos sudaro mažiau nei 1 proc. šalies teritorijos, tačiau jose gyvena maždaug 22 proc. nykstančių rūšių. Tuo tarpu nacionaliniai parkai šalyje sudaro panašią teritorijos dalį, tačiau juose randama mažiau nykstančių augalų ir gyvūnų.
Dar įdomiau tai, kad kai kurie karinių pratybų veiksmai gali būti prilyginti natūraliems gamtiniams reiškiniams (dirvožemio erozija, gaisras, potvynis) ir ilgalaikėje perspektyvoje teigiamai veikti bioįvairovę (bent jau taip teigiama Europos Komisijos leidinyje LIFE Focus). Pavyzdžiui, sunkiosios technikos išvagota žemė virsta smėlynais, kurių reikia tokiems gyvūnams kaip kukučiai ar kurapkos, arba pelkėmis, kuriose vėliau veisiasi varliagyviai. Sprogimai karinių pratybų metu primena gaisro padarinius, o nudegusias teritorijas mėgsta kai kurios graužikų bei gyvačių rūšys.
Šie faktai skatina į situaciją žiūrėti kiek pozityviau. Jei Lietuva tikrai turės steigti naują karinį poligoną, pagrindinė mūsų užduotis – užtikrinti, kad šis sprendimas padarytų kuo mažesnį poveikį gamtai. Ieškokime kompromisų, t.y. tinkamiausios teritorijos poligono steigimui, realios kompensacijos vietos gyventojams bei verslui ir poveikį gamtai švelninančių priemonių.
Laurynas Okockis yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, Lietuvos šaulių sąjungos narys.
