Šeštadienį ryte vykusiame tarybos posėdyje Lietuvos žaliųjų partija nusprendė dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė sprendimą motyvavo nepakankamu dabartinės valdžios dėmesiu sveikos aplinkos kūrimui. Tai, anot pirmininkės, iliustruoja ir Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo rezultatai.
„Neseniai atliktas Lietuvos savivaldybių reitingas leido dar kartą įsitikinti, kad nepaisant globalių iššūkių ir Europos Sąjungos propaguojamos žaliosios politikos, savivaldybių lygiu Lietuva vis dar neskiria pakankamai dėmesio aplinkosaugai, o tai reiškia – ir sveikos aplinkos kūrimui. Geriausiai pasirodžiusiai savivaldybei (red. pastaba – Vilniaus m.), nepavyko surinkti nė 60 balų iš 100 galimų. Prasčiausiai pasirodęs rajonas surinko vos 17“, – pastebi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Remiantis minėtu reitingu, tik 6-iose Lietuvos savivaldybėse važinėja atsinaujinančia energija varomas viešasis transportas, daugumoje rajonų stringa renovacijos tempai. Žaliesiems taip pat užkliuvo, kad 11 savivaldybių rengdamos viešųjų erdvių projektus, projektinių pasiūlymų užduočių vis dar neaptaria su visuomene, o klimato kaitos valdymui daugumoje savivaldybių praktiškai nėra taikoma jokių priemonių.
„Maždaug pusėje savivaldybių nėra matuojama nei triukšmo, nei kietųjų dalelių (KD 2.5) tarša. Kaip tuomet galime žinoti ir kontroliuoti, kokioje aplinkoje gyvename? Ar vadovaujamasi primityvia logika – nėra duomenų, nėra ir problemos? Negana to, kas trečioje savivaldybėje nėra plaunamos gatvės, kuriose kaupiasi daugybė teršalų, pavojingų ne tik gamtos, bet ir žmogaus sveikatai.
Šis reitingas atskleidė labai daug valdymo ir požiūrio spragų. Po vieną jos gali atrodyti smulkios, bet išvydus bendrą rezultatą, supranti, kad būtina jas kuo skubiau spręsti, nes nuo jų tiesiogiai priklauso ir žmonių sveikata, ir pasitenkinimas gyvenimo kokybe. Tik ar dabartiniams sprendimų priėmėjams visi šie klausimai rūpi?“, – kelia klausimą I. Budraitė.
Jos įsitikinimu, savivaldybėse vykdomas per menkas bendruomenių įtraukimas į žaliąsias iniciatyvas, viešieji finansai skirstomi neįvertinant jų poveikio žmonių ir aplinkos gerovei. Taip pat per mažai lėšų skiriama želdinių ir želdynų gausinimui, jų atnaujinimui ir priežiūrai.
Žaliųjų teigimu, jie itin svarbūs, nes kietųjų dalelių lygis medžiais apsodintose gatvėse gali būti iki 60 % mažesnis nei gatvėse, kuriose medžių nėra. Be to, medžiai ir žaliosios erdvės padidina nekilnojamojo turto vertę net iki 15 proc., o tokiomis karštomis dienomis jie gali sumažinti kaitrą mieste 2-8 °C.
Posėdžio metu partija ne tik apsisprendė dalyvauti rinkimuose, bet ir patvirtino Centrinio rinkimų štabo vadovą, kuriuo tapo buvęs Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas. Konkretūs kandidatų sąrašai, jų lyderiai ir programos dar tik bus svarstomi bei tvirtinami artėjant rinkimams, kurie vyks 2023 m. vasarį-kovą.
Šiuo metu Lietuvos žaliųjų partija yra atstovaujama Panevėžio miesto, Kaišiadorių, Kėdainių, Molėtų ir Utenos rajonuose. Radviliškio rajone pernai buvo išrinktas pirmasis partiją atstovaujantis meras.
Jei ir jums rūpi aplinkosauginė situacija Lietuvoje, norite prisidėti prie sveikesnės aplinkos kūrimo ir žaliosios politikos puoselėjimo, kviečiame prisijungti prie Lietuvos žaliųjų partijos. Susisiekite el. paštu administracija@labas.blog arba telefonu +370 5 213 1353.
