11 02 2024

Dr. Helga Marija Kauzonė. Lyčių (ne)lygybė moksle

By

Istorija rodo, kad mokslininko kelyje nuolat kildavo iššūkiai ir kad jis buvo pilnas neteisybės: iš Galilėjaus atėmė garbę, Giordano Bruno sudegino ant laužo, Mikalojų Koperniką persekiojo, Tommaso Campanella kalėjimuose praleido daugiau kaip trisdešimt metų, Albertui Einsteinui teko emigruoti, Nikola Tesla buvo visų užmirštas. Nors mokslininkai visada buvo laikomi tam tikru fragmentišku įrankiu arba mašina, kuri gamina kažką pelningo, moterys, siekdamos pažangos moksle, turėjo įveikti dar daugiau kliūčių. Turbūt pastebėjote, kad ir pirmojoje pastraipoje buvo paminėti

Skaityti daugiau
24 01 2024

Užauginusi vaikus ir išvysčiusi verslą, Agnė tapo mokytoja: „Ką tik beveikčiau, mintys vis grįždavo prie to“

By

Kone nuolat girdime apie prastėjančius moksleivių rezultatus, per didelį mokinių skaičių klasėse, atnaujintų vadovėlių trūkumą, poreikį gerinti mokytojų darbo sąlygas, kartas nuo karto nuskamba ir žinios apie įvairius incidentus mokyklose ar mokinių tarpe. Žinant, kad ir atlyginimai nėra itin konkurencingi, kyla klausimas – kas gi į mokyklą gali pritraukti naują žmogų? Agnės Audėjienės atveju, tai – vaikystės svajonė ir įsitikinimas, kad niekada nėra vėlu imtis to, ko nori širdis. Vilniuje gyvenusi ir vilnos rankdarbių verslą

Skaityti daugiau
10 01 2024

Helga Marija Kauzonė. Tautinių mokyklų ateitis Lietuvoje: ko galime pasimokyti iš estų?

By

Gimiau, užaugau, mokiausi ir studijas pradėjau Estijoje. 1991 m. pagal mainų programą atvykau studijuoti į Lietuvą. Tada buvau lietuviškai vos kelis žodžius mokanti Estijos studentė, o šiandien esu Lietuvos pilietė, sukūrusi ir toliau kurianti gyvenimą čia: turiu šeimą, darbą, užsiimu visuomenine veikla, kiekvieną dieną kalbu ir rašau lietuviškai. Tie pirmieji metai Lietuvoje, kardinaliai pakeitę mano gyvenimą, man yra labai ryškus įrodymas, kaip svarbu švietimo sistemoje integruoti tautines mažumas ir kaip tautinių mažumų švietimas bei integracija

Skaityti daugiau
5 10 2023

Helga Marija Kauzonė. Kiek yra lyčių ir kokie baubai slypi Gyvenimo įgūdžių programoje?

By

Perskaičiau Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą. Ką ten radau? Nieko blogo, nepadoraus ar nepriimtino. Visos temos yra aktualios ir nukreiptos vaikams padėti susiorientuoti šiame painiame pasaulyje. Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos tikslas yra suteikti vaikams svarbių įgūdžių ir žinių, kad jie galėtų susidoroti su įvairiomis gyvenimo situacijomis. Programa skirta padėti moksleiviams suprasti ir įgyti įgūdžius, kurie yra naudingi jų gyvenimui ateityje. Svarbu pabrėžti, kad Gyvenimo įgūdžių programa nėra lytinio švietimo programa, kaip ją bando apibūdinti kritikai. Joje

Skaityti daugiau
5 10 2023

Vytautas Nekrošius. Kodėl su mokytojais esu visa širdimi, arba Apie streiką iš esmės

By

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mokytojus ir jų streiką. Tikrai netrūksta įvairiausių vertinimų, tarp jų ir neigiamų. Motyvų galime rasti pačių įvairiausių – pradedant tuo, kaip, neva, jie nesupranta, kad biudžeto galimybės ribotos, ir baigiant tuo, kad „tegu iš pradžių užtikrina mokymo kokybę, o po to jau algų pakėlimo prašo“.  Na, galima rasti ir dar tokių perliukų, kaip kad „dirba rusams“ arba „prasidėjo rinkimai“. Svarbiausia profesija O dabar iš esmės. Pabandykime kiekvienas įvardinti sau pačią

Skaityti daugiau
27 06 2023

H. M. Kauzonė. Mokinių daiktų patikros: grėsmė mokyklos reputacijai ar veiksminga garinimo pandemijos prevencija?

By

Narkotinių medžiagų, tabako ir kitų pavojingų medžiagų vartojimas nepilnamečių tarpe paskatino diskusijas apie asmeninių moksleivių daiktų patikras mokyklose. Ši procedūra turi potencialą padėti užtikrinti didesnį vaiko ir jo bendramokslių saugumą. Vis dėlto, kiek pačios mokyklos yra pasiruošusios įgyvendinti patikrinimus? Kokią pagalbą joms teikia savivaldybių administracijos? Kas inicijuoja dialogą su pačiais mokiniais ir jų tėvais?  Klausimų vis dar daugiau nei atsakymų. Asmeninių daiktų patikrinimo procedūra mokyklose gali padėti užkirsti kelią žalingų įpročių, kaip antai rūkymas, formavimuisi,

Skaityti daugiau
20 07 2022

H. M. Kauzonė. Matematikos egzamino rezultatai – atspindi ar iškreipia mokyklinio ugdymo vaizdą?

By

Dėl susirūpinimo bangą sukėlusių matematikos egzamino rezultatų visuomenės, o ypač švietimo ekspertų nuomonės suskilo į dvi stovyklas, kurios skiriasi gana radikaliai. Nors girdime daug politizuotų diskusijų, ar egzaminas išties turėtų būti privalomas, kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į šį vertinimų konfliktą, iš kurio kyla esminis klausimas – ar problema slypi egzamino vertinime, ar vis tik švietimo sistemos viduje. Vienos stovyklos šalininkai mano, kad bendrai mokykloje mokoma gerai, bet formalizuotas egzaminas įgytas žinias įvertina neteisingai. Kas

Skaityti daugiau
17 12 2021

Helga Marija Kauzonė: Kada Lietuvoje gims inovatorių karta?

By

Kodėl Belgijoje, Danijoje ar net kaimyninėje Estijoje gimsta daugiau inovacijų nei Lietuvoje, priežasčių galime rasti begalę – pradedant nuo švietimo sistemos ir baigiant finansų trūkumu. Svarbiausias klausimas – kokių sprendimų reikia siekiant paskatinti šalies inovatyvumą ir pažangą? Prieš septynerius metus šiam tikslui buvo pasitelktas mokslo populiarinimo tinklas STEAM. 

Skaityti daugiau
30 09 2021

Helga Marija Kauzonė: universitetų ligoninės be mokslo?

By

Šią savaitę nedideliu balsų skirtumu LR Seimas nusprendė svarstyti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Jų esmė – įsteigti universiteto ligoninę Klaipėdos mieste ir iki vienos sumažinti universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų skaičių Vilniuje. Tuo metu Kaune ketinama nieko nekeisti ir taip pat palikti vieną universiteto ligoninę. Deja, numatyti įstatymo pakeitimai stumiami pernelyg skubotai, turint omenyje, kad šie pokyčiai gali turėti labai rimtų praktinių pasekmių sveikatos mokslų sričiai.

Skaityti daugiau
7 09 2021

Dr. Helga Marija Kauzonė: Visi vaikai yra gabūs

By

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos stalčiuje jau ne vienerius metus guli puikus mokslo populiarinimo ir mokinių gebėjimų ugdymo įrankis – STEAM programa. Dar prieš šešerius metus buvo paruoštas jos įgyvendinimo planas ir pasirašyti susitarimai dėl STEAM centrų finansavimo. Tiesa, projekto įgyvendinimas stringa arba juda pavargusio vėžlio tempu, o tai – didelis praradimas mums ir mūsų vaikams, kurių gabumus atskleisti jau būtų padėjusi ši programa. 1905 metais rašytojas Hermannas Hesse romane „Po ratu“ rašė, kad mokykloje

Skaityti daugiau
22 01 2021

Dėl gaištančių gyvūnų pateikimo matematikos vadovėliuose žalieji kreipėsi į Švietimo ministeriją

By

Reaguodama į gautą informaciją apie ketvirtos klasės matematikos vadovėlio užduotyse pateikiamus pavyzdžius apie gaištančius gyvūnus, Lietuvos žaliųjų partijos Gyvūnų gerovės grupė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, bei vadovėlio leidėją UAB Šviesa reikalaudama neetišką informaciją pateikiančius vadovėlius išimti iš apyvartos. „Esame įsitikinę, kad klaidingą informaciją pateikiančios formuluotės ne tik daro neigiamą įtaką juridinių asmenų reputacijai, bet ir formuoja klaidingą naratyvą apie gyvūnų globos organizacijų funkcijas, veiklą ir paskirtį.  Beto manome, kad neetiški gaištančių gyvūnų

Skaityti daugiau
10 08 2020

Rūta Andriuškevičienė: Kokias sistemos spragas liudija tragiški matematikos egzamino rezultatai?

By

  Ką tik paaiškėjo valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Šių metų egzamino rezultatus (jo neišlaikė net 32,39 proc. laikiusiųjų, t.y. beveik dvigubai daugiau nei pernai) vertinu kaip visišką „valstiečių”, vadinusių save profesionalų Vyriausybe, nesėkmę.  2018 m. Seimo Švietimo komitetui pasiūlius, o Seimui palaiminus ir Prezidentei pritarus, su trenksmu ir stumiant buldozeriu įvykdyta švietimo reforma: valstybiniu mastu įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Tačiau rezultato jis nedavė. Kodėl? Todėl, kad švietimo kokybė ir nebuvo valdančiųjų tikslas.

Skaityti daugiau
27 04 2020

Rūta Andriuškevičienė: Kokias švietimo spragas išvydome kompiuterių ekranuose?

By

Mėnuo nuotolinio mokymo Lietuvoje išstūmė iš komforto zonos visą švietimo bendruomenę. Viešojoje erdvėje daug girdėjome apie tai, kaip prie esamos situacijos prisitaiko elitinės mokyklos, o kaip sekasi paprastoms, ypač regionuose įsikūrusioms, švietimo įstaigoms? Kokias įsisenėjusias žaizdas atvėrė nauja mokymosi forma? Kur suklupome ir ko ši patirtis išmokė mokytojus, mokinius ir jų tėvus?

Skaityti daugiau
5 10 2018

Sveikinimas visiems pedagogams!

By

Lietuvos žaliųjų partija sveikina visus pedagogus su mokytojų diena! „Mūsų ateitis priklauso nuo to, kiek išsilavinę, kūrybingi ir laisvi užaugs mūsų vaikai, todėl turime susitelkti ir ieškoti efektyvių būdų pagaliau sugrąžinti mokytojo profesijai prestižą. O pedagogams linkiu optimizmo ir užsispyrimo keičiant Lietuvą!“ - teigia partijos pirmininkas Remigijus

Skaityti daugiau 0
22 06 2018

Vytautas Nekrošius: „Išdaigininkai“ aukštojo mokslo reformatoriai

By

Šį antradienį (birželio 19 d.) Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad tam tikros mokslo ir studijų įstatymo ir su juo susijusių švietimo ir mokslo ministro įsakymų nuostatos prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Visa istorija buvo susijusi su aukštųjų mokyklų studijų programų perakreditavimu ir uždraudimu jau šiemet į neakredituotas studijų programas priimti studentus.

Skaityti daugiau 1
18 08 2017

Remigijus Lapinskas: Apie pedagogo indėlį į valstybės pamatą

By

Miškininkai – vagys, festivalių lankytojai – alkoholikai, universitetų bendruomenės – nekompetentingos, žiniasklaidos atstovai – melagiai. Deja, būtent taip skamba dažnas šios valdžios pareiškimas – kaip labai nekorektiškas kažkurios visuomenės ar profesinės grupės atžvilgiu. Ne išimtis ir praėjęs trečiadienis, kai premjeras pareiškė, kad didesnius atlyginimus mokytojams bus galima mokėti tik tada, kai pagerės moksleivių rezultatai. Ar nebuvo galima šios minties išreikšti kitaip? Juk pagal tokią logiką panašus darbo apmokėjimo principas turėtų būti taikomas ir pačiam premjerui.

Skaityti daugiau