Sąlygos rūšiuoti atliekas turi būti sudarytos ir kapinėse – įsitikinę Lietuvos žaliųjų partijos nariai, jau ne be pirmus metus raginantys savivaldybes ypač prieš Vėlines ir po jų skirti tam daugiau dėmesio.
Pastebima, kad situacija Lietuvoje mažai keičiasi – atrodo, jog Visų Šventųjų diena bei Vėlinės kasmet užklumpa nepasiruošusius: kapinėse komunalinių atliekų konteineriai perpildomi žaliosiomis atliekomis (medžių lapais, gėlėmis), kurios metamos kartu su žvakėmis, plastiko ir stiklo gaminiais.
Kas pasikeitė per metus Vilniaus kapinėse?
Praėjusiais metais Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja Marija Tamkevičiūtė į viešumą iškėlė Vilniaus miesto savivaldybės kapinėse susidarančių atliekų tvarkymo problemą, buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad sudarytos sąlygos rūšiavimui yra tik vienose – Sudervės–katalikų kapinėse. Tik šiose kapinėse buvo ir specialiai išskirta vieta žaliosioms atliekoms. Nors prieš metus šios kapinės buvo pavyzdingiausios visame Vilniuje, tačiau per paskutinius metus jose labai sumažėjo konteinerių skaičius. Šių kapinių teritorija yra didelė, todėl, norint tvarkingai išmesti atliekas, prižiūrintiems artimųjų kapus tenka nužingsniuoti nemenką atstumą. Šiais metais Vėlinėms bendroms atliekoms buvo pastatyti papildomi konteineriai, tačiau žaliosioms atliekoms skirtos vietos paliktos tik kelios.
Marijos Tamkevičiūtės nuomone, kiekvienose kapinėse privalomai turėtų stovėti žaliosioms atliekoms bei stiklui ir plastikui skirti konteineriai, pažymėti taip, kad atliekų turėtojams būtų nesunku suprasti, kuris konteineris, kokioms atliekoms yra skirtas. Konteineriai turėtų stovėti ištisus metus ir, priklausomai nuo kapinių dydžio, tokiame vietų skaičiuje, kad kapinių lankytojams būtų patogu juos pasiekti.
Žadėta keisti situaciją, tačiau niekas nepasikeitė
„Atliekų tvarkymo įstatyme aiškiai nurodoma, jog savivaldybės privalo užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams, todėl šie reikalavimai turėtų būti įtraukti į visų savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles. Ne išimtis turėtų būti ir visaverčio rūšiavimo užtikrinimas kapinėse. Būtent su tokiu prašymu dar praėjusiais metais kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę. Buvo daug žadama, bet šiais metais matome, jog situacija iš esmės nepasikeitė. Vilniuje iš aplankytų 7 kapinių (Sudervės katalikų, Saltoniškių, Rasų, Karveliškių, Jeruzalės, Bernardinų, Antakalnio kapinės), tik keturiose kapinėse (Sudervės katalikų, Saltoniškių, Karveliškių ir Bernardinų) kapinėse yra numatytos vietos žaliosioms atliekoms, Sudervės katalikų kapinėse yra atskira vieta vainikams, krepšeliams“, – sakė M. Tamkevičiūtė.
Didieji miestai atliekų tvarkymu kapinėse nusileidžia mažiesiems
M. Tamkevičiūtė pastebi, jog didieji Lietuvos miestai, kur atliekų srautai didesni, tvarkosi žymiai prasčiau už mažesniuosius, o dažna savivaldybė į problemą žvelgia gan abejingai.
„Dar gerokai prieš Visų šventųjų ir Vėlinių dienas pateikėme Lietuvos savivaldybėms užklausas dėl situacijos, susijusios su atliekų rūšiavimu kapinėse, klausėme, ar jis yra reglamentuojamas. Taip pat prašėme sudaryti tinkamas sąlygas atliekų rūšiavimui, nepamiršti išskirti kapinėse vietą žaliosioms atliekoms. Deja, reakcijų ir atsakymų sulaukėme tik iš Švenčionių, Prienų, Molėtų, Trakų rajono, Šiaulių miesto savivaldybių. Visos jos, išskyrus Trakų rajono savivaldybę, teigė kapinėse turin čios atliekų rūšiavimo konteinerius. Trakų rajono savivaldybė paaiškino, kad kapinėse pastatyti konteineriai yra skirti tik bendrosioms komunalinėms atliekoms, kad juos aptarnaujantis atliekų vežėjas UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“ visas kapinių atliekas veža į UAB „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo bazę Vilniuje, kurioje yra atskiriama sunkioji frakcija bei žaliosios atliekos. Tačiau kyla klausimas, ar taip daryti yra protinga. Juk tuomet išauga atliekų tvarkymo kaina Trakų rajono gyventojams, kurie ir taip turi susimokėti mokesčius ir už kapelius atvykusius tvarkyti kitoje savivaldybėje registruotus gyventojus. Ar nebūtų protingiau žaliąsias atliekas atskirti iš karto, tiesiog pastatant atskirą konteinerį ar sukalant dėžes žaliosioms atliekoms, o paskui panaudoti atliekas kompostui?“, – teigė M. Tamkevičiūtė.
Lietuvos žaliųjų partijos nariai, lankydami savo artimųjų kapus, kartu įamžino kapinėse susidarančių atliekų situaciją. Buvo aplankytos Vilniaus, Trakų, Druskininkų, Varėnos (Liškiavos kapinės), Alytaus, Palangos, Ignalinos, Veisiejų kapinės. Pastebėta, jog atliekų rūšiavimui sudarytos sąlygos Druskininkų, Alytaus, Ignalinos, Veisiejų ir tik kai kuriose Vilniaus kapinėse.
Dėl „tvarkymosi“ Druskininkų kapinėse – kreipimasis į Aplinkos apsaugos agentūrą
Druskininkuose situacija, susijusi su atliekų tvarkymu, yra nevienareikšmiška: vienur tvarkomasi gerai, kitur – atliekos verčiamos į pakelės griovius. Atliekos neblogai tvarkomos Druskininkų miesto didžiosiose kapinėse. Šiose kapinėse pastatyti konteineriai rūšiavimui su užrašais: „stiklas“, „plastikas“, „buitinės atliekos“. Leipalingio kapinėse yra ir specialiai kompostui skirta dėžė. Tačiau kitose kapinėse – visiškas chaosas.
„Gyventojai į mane kreipėsi skųsdamiesi, kad Leipalingio kapinėse įrengta komposto talpa, skirta žaliosioms atliekoms, seniausiai perpildyta, žmonės, tarp jų net ir kapinių prižiūrėtojas, žaliąsias atliekas kartu su jose įsimaišiusiomis plastiko ir stiklo atliekomis veža karučiu ir verčia nuo šalimais esančio skardžio į griovį. Dar blogesnė situacija yra Ratnyčios naujosiose kapinėse. Čia gyventojai pila statybines ir kitas atliekas į šalia šių kapinių esančius pakelių griovius ir pamiškes“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos Pilietinių iniciatyvų pirmininkas Laurynas Okockis. Nesulaukęs atsakymo iš Druskininkų miesto savivaldybės, prašydamas išspręsti susidariusią situaciją jis kreipėsi į Aplinkos apsaugos Alytaus regioninio departamento Druskininkų agentūrą.
Aktyvus kapinių lankymas paprastai po Vėlinių tęsiasi bent savaitę. M. Tamkevičiūtė primena, jog reikėtų nepamiršti, jog ir lankant kapines reikėtų atsakingai rinktis kapų puošmenas, kad susidarytų kuo mažiau atliekų.
„Yra ne vienas anekdotas, kuriame akcentuojama, kad lietuvės – geros žmonos, nes puikiai tvarko kapus, tačiau reali situacija rodo visai ką kitą. Kapus gal ir tvarkome uoliai, tačiau visiškai negalvojama apie atliekų rūšiavimą, žaliųjų atliekų atskyrimą. Reikėtų nepamiršti, kad atitarnavusios, išvaizdą praradusios dirbtinių gėlių puokštelės, kadangi tai kombinuota atlieka, bei stiklas, suteptas ištirpusiu parafinu, kol kas nėra perdirbamas ir nereikėtų šių atliekų mesti į plastiko ar stiklo konteinerius. Patartume verčiau į kapines nešti gyvas gėles, o žvakeles pirkti su daugkartinio panaudojimo stiklo indu. Sudegus žvakelei stiklinį indą galima būtų panaudoti dar daugybę kartų, į jį įstatant naują žvakę“, – sako M. Tamkevičiūtė
Blogai tvarkomų kapinių pavyzdžių dešimtukas
Pirmoji vieta. Rasų kapinės (Vilnius)
Nors Rasų kapinės didelės, senos ir gerai žinomos Vilniuje, tačiau čia ne tik nėra rūšiavimui skirtų konteinerių, bet ir atskirų vietų žaliosioms atliekoms dėti. Atliekos iš čia nespėjamos išvežti – dar penkiskart daugiau, nei konteineriuose atliekų suversta ant žemės. Atliekų tiek daug, kad jomis užverstos ir šalia konteinerių esančios kapavietės.
Antroji vieta. Trakų kapinės (Trakai)
Kapinėse pastatyti konteineriai, skirti tik bendrosioms komunalinėms atliekoms. Čia ne tik nėra atliekų rūšiavimo konteinerių, numatytų vietų žaliosioms atliekoms, bet visos surinktos atliekos, susimaišiusios su žaliosiomis atliekomis, rūšiavimui vežamos į Vilnių, kas smarkiai padidina kainą Trakų gyventojams.
Trečioji vieta. Leipalingio kapinės (Druskininkai)
Žaliosioms atliekoms skirta vieta seniai perpildyta. Žmonės ir net kapinių prižiūrėtojas žaliąsias atliekas kartu su jose įsimaišiusiomis plastiko ir stiklo atliekomis veža karučiu ir verčia nuo šalimais esančio skardžio į griovį.
Ketvirtoji vieta. Liškiavos kapinės (Varėnos raj.)
Šios kapinės yra už 8 kilometrų nuo Druskininkų, tačiau priklauso ne Druskininkų, o Varėnos rajono savivaldybei. Kadangi nuo Varėnos jos nutolusios apie 60 kilometrų, tai jomis tinkamai nepasirūpina nei viena savivaldybė. Vienai – per toli, kitai – nepriklauso. Rūšiavimo, žaliosioms atliekoms skirtų konteinerių nėra, trūksta ir įprastų komunalinių atliekų konteinerių.
Penktoji vieta. Užupio kapinės (Alytus)
Padėtis čia pakankamai gera. Užupio kapinėse yra ir mišrioms, ir rūšiuotinoms atliekoms skirti konteineriai. Tačiau ant bendroms atliekoms skirtų konteinerių užrašas skelbia: „draudžiama pilti žaliąsias atliekas (medžių lapus, kankorėžius, žemes ir pan.)“, o šioms atliekoms vietos nėra. Kyla klausimas, kur mesti visas žaliąsias atliekas, kurių kapinėse susidaro daugiausiai. Dabar jos, nepaisant užrašų, keliauja į bendrąjį konteinerį.
Šeštoji vieta. Antakalnio kapinės (Vilnius)
Vienose iš garsiausių kapinių Vilniaus mieste, kur palaidoti profesoriai, karininkai, poetai ir kiti Lietuvai nusipelnę asmenys, visiškai nesudarytos galimybės rūšiuoti. Čia žmonės pila visas atliekas kartu su žaliosiomis į bendrus, buitinėms atliekom skirtus konteinerius.
Septintoji vieta. Palangos kapinės (Palanga)
Jokių rūšiavimo sąlygų nesudaryta. Palangoje ir konteineriai kapinių atliekoms – nestandartiniai. Čia visos atliekos pilamos į milžiniškus statybinėms atliekoms skirtus konteinerius.
Aštuntoji vieta. Jeruzalės kapinės (Vilnius)
Jeruzalės kapinėse nepasirūpinta nei rūšiavimu nei papildomais konteineriais švenčių dienomis.
Devintoji vieta. Druskininkų senosios kapinės (Druskininkai)
Nors druskininkiečiams yra suteiktos galimybės rūšiuoti, o užrašai ant konteinerių yra ryškūs ir aiškūs, tačiau arba trūksta platesnio žmonių informavimo, arba trūksta atsakingumo, nes atliekos pilamos chaotiškai, neskaitant jokių užrašų.
Dešimtoji vieta. Veisiejų kapinės (Veisiejai)
Nors Veisiejų kapinėse sudarytos sąlygos atliekų rūšiavimui, tačiau čia arba žmonės, tvarkantys artimųjų kapus, visai neturi sąžinės, arba dėl nepakankamo konteinerių skaičiaus, visas atliekas meta ten, kur papuola.
