2011 m. gruodžio 3 d. Vilniuje, restorano ,,Natali” patalpose įvyko politinės partijos ,,Lietuvos žaliųjų sąjūdis” (toliau-LŽSP), Vietos bendruomenių iniciatyvų ir kaimo reikalų komiteto organizuota konferencija “Augalai – perspektyva alternatyviai energetikai”.
Konferenciją atidaręs LŽSP pirmininkas Juozas Dautartas auditorijai trumpai tarė sveikinimo žodį. Pirmininkas akcentavo, kad LŽSP pasisako už alternatyviąją (nepriklausomą) energetiką – tai vėjo, saulės, žemės ūkio pagaminta energija.
LŽSP pirmininko pavaduotojas Saulius Lapienis perskaitė išsamų pranešimą apie atominės energetikos keliamus pavojus ir tikruosius kaštus. Pirmininko pavaduotojas atkreipė dėmesį į šešis svarbius dalykus, kurių Lietuvos žmonės nežino, tai:
- 1. Urano rūdos gavyba labai teršia aplinką;
- 2. Šiandien AE statyba yra labai brangi;
- 3. Neišspręstas panaudoto kuro perteklius;
- 4. AE nesukuria energetinės nepriklausomybės;
- 5. AE uždarymas yra labai brangus;
- 6. Visame pasaulyje yra neišspręsta AE atliekų laidojimo problema.
Savo pastabas Saulius Lapienis pagrindė pavyzdžiais, pristatydamas auditorijai skaidres apie didžiulius gaisrus Los Alamos, tornadą Alabamoje ir t.t. Pirmininko pavaduotojas pasiūlė rengti tautos referendumą ir pasirašyti už AE statybos sustabdymą.
Įdomūs ir visuomenei aktualūs buvo Elvyros Gruzdevienės, Sofijos Jankauskienės bei Andriaus Osadčio pranešimai.
Elvyra Gruzdevienė papasakojo apie dilgeles, kurių pasaulyje yra daug rūšių, pluoštinius ir sėmeninius linus. Elvyra pristatė tokią dilgėlių auginimo Lietuvoje perspektyvą:
– Lietuvos klimatas palankus dilgėlių augimui;
– šis naujas pluoštinis daugiametis augalas, gali sudominti žemdirbius, paskatinti atsirasti perdirbimo įmonėms.
– tai naujas žmonių užimtumas, naujos darbo vietos.
Taip pat Elvyra Gruzdevienė pabrėžė linų pluošto naudą.
Pluoštinių kanapių temą pratęsė Sofija Jankauskienė. Ji kalbėjo apie pluoštines kanapes, kaip išskirtinį, stiprų, prisitaikantį augalą, puikiai tinkantį augti Europos klimato sąlygomis ir jų panaudojimo galimybes, kurias apibrėžė taip:
– greitas augimas (iki 3-4 m per 100-120-140 dienų), didelis biomasės derlius (9-10 t sausos masės iš ha prie vidutinio patręšimo);
– puikiai stelbia piktžoles;
– galimas auginimas rekultivuojamoje žemėje, užterštuose plotuose;
– gerinama ir purenama dirva (lieka lapai ir šaknys, nelieka piktžolių);
– tinka augalų rotacijai sėjomainose;
– tinka auginti ekologiniuose ūkiuose derlingose žemėse.
Elvyros Gruzdevienės ir Sofijos Jankauskienės pranešimą apie pluoštines kanapes papildė Andrius Osadžius. Andrius kalbėjo apie kanapių naudojimo spektrą bei pateikė iš pluoštinių kanapių pagamintus gaminius, kaip pavyzdį.
Konferenciją pratęsė UAB „Biokaitra“ atstovas Židrūnas Mackevičius, pristatydamas automatizuotus katilus, kūrenamus ekologišku atsinaujinančiu kuru – šiaudų granulėmis.
Židrūnas išskyrė tris šiaudų kuro pranašumus: aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį efektą.
Savo pranešimą perskaitęs doc. Dr. Vaclovas Bogužas supažindino konferencijos dalyvius su šiaudų poveikiu dirvožemio savybėms ir panaudojimo galimybėmis.
Vaclovas Bogužas kalbėjo, kad pastarąjį dešimtmetį, susikūrus daug augalininkystės krypties ūkių, imta šiaudus plačiai naudoti kaip trąšą, praturtinančią dirvą. Taip pat, kad kai kuriuose ūkiuose, ypač taikančiuose minimalų žemės dirbimą, netinkamai įterpti šiaudai kelia nemažai problemų: labiau plinta augalų ligų sukėlėjai, trukdo kokybiškai atlikti sėją. Dėl šių priežasčių ir technologinių nesklandumų nemaža šiaudų dalis po derliaus nuėmimo tinkamai nepanaudojami.
Lina Šarūnaitė perskaitė pranešimą apie energetines žoles ir jų panaudojimą biokurui.
Lina Šarūnaitė pasakojo apie biomasę, kuri yra priskiriama prie svarbių atsinaujinančios ekologinės energijos šaltinių. Platus jos pritaikymas – biodegalų, elektros, kieto, dujinio ir skysto kuro gamybai verčia ieškoti didelio potencialo augalų ir nebūtinai vietinių. Lina Šarūnaitė teigė, jog tyrimais nustatyta, kad optimaliam energijos balansui gauti (santykis sunaudotos ir pagamintos energijos) pirmumas teikiamas daugiamečiams, greitai augantiems ir kasmet derantiems augalams.
Gluosnius, kaip biokuro žaliavą, pristatė savo pranešime Petras Basalykas. Petro Basalyko teigimu, tai reali alternatyva brangstančioms dujoms. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su gluosnių sodinimo ir auginimo sistema.
Išsamesnė informacija apie pranešimą:
Savo pranešimu apie biokuro perspektyvas konferenciją užbaigė Martynas Nagevičius.
Martynas Nagevičius pabrėžė, kad Lietuva 2010 metais Europos Komisijai pateikė “Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą” – kaip pasiekti 2009/28/EB Direktyvos iškeltą tikslą – iki 2020 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalyje padidinti ne mažiau kaip iki 23 procentų bendrojo galutinio energijos suvartojimo, supažindino dalyvius su pagrindiniais biokuro naudojimo plėtrą energetikoje įtakojančiais faktoriais.
Visiems susirinkusiems padėkojo už konferencijos “Augalai – perspektyva alternatyviai energetikai” dalyvavimą Vietos bendruomenių iniciatyvų ir kaimo reikalų komiteto narė Virginija Vingrienė.
Jei norite gauti pranešėjų skaidres, rašykite oksana.andruskevic@lzsp.lt
