Lietuvai nustojus importuoti Kaliningrado srityje gaminamą elektros energiją, elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje trečiadienį pasiekė net 108,44 eurus už megavatvalandę ir jau antrą sykį spalį viršijo 100 eurų per megavatvalandę ribą, kuri anksčiau šiemet pasiekta nebuvo nei karto.

Paskutiniu metu netylant diskusijoms apie brangstančią elektros energiją, atsinaujinančių energijos šaltinių ekspertai primena, kad Lietuva turi galimybę ateityje už elektrą mokėti mažiau, jei tik bus priimti vėjo energetikai plėtoti reikalingi politiniai sprendimai.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pažymi, kad nors toks didelis elektros kainos pakilimas šiuo metu yra laikinas, jei Lietuvos vėjo jėgainėse elektros energijos būtų gaminama daugiau negu dabar, tokios situacijos, kaip šiandien, būtų išvengta. Tam, pažymi M. Nagevičius, pirmiausia reikia, kad svarbius sprendimus priimtų politikai.

„Vėjo energija  – pati pigiausia energijos rūšis iš to, ką mes galime patys pagaminti šiuo metu. Tai visų pirma yra politinės valios klausimas – ar mes norime plėtoti savo gamybą, ar ne. Šiuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą kvotą bendram vėjo jėgainių pajėgumui 500 megavatų reikėtų padidinti. Antras dalykas – reikia judinti vėjo jėgainių jūroje statybą, kurti tam palankią teisinę aplinką“, – sako M. Nagevičius.

Pasak M. Nagevičiaus, geru pavyzdžiu Lietuvai galėtų tapti Skandinavijos šalys, kurios nuosekliai plėtoja atsinaujinančią energetiką. Ilgalaikėje perspektyvoje, pažymi Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, taip elgtis šioms valstybėms apsimoka.

„Jiems užtenka politinės valios elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių vykdyti ir nuosekliai plėtoti. O pas mus valdžioje vyksta blaškymasis ir sprendimai nepriimami. Vieni galvoja, kad pigiau yra importuoti energiją iš užsienio šalių, kiti nori atominės energijos. Kadangi mes blaškomės, taip ir nenueiname niekur. Investuoti į vėjo energetiką norinčių Lietuvoje yra daug, tiesiog reikia konkrečių politinių sprendimų“, – pabrėžia M. Nagevičius.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys pabrėžia būtinybę Lietuvai plėtoti elektros energijos perdavimo jungtis ir tapti tarptautinės elektros rinkos dalimi. Tai, akcentuoja jis, padėtų ir siekiant mažesnių elektros energijos kainų, ir siekiant energetinės nepriklausomybės.

„Jei Lietuvoje būtų sparčiau plėtojama atsinaujinanti, visų pirma vėjo, energetika ir turėtume tarptautines elektros energijos perdavimo jungtis, elektros kaina.

rinkoje būtų mažesnė. Savo vėjo jėgainėse pagaminamos energijos perteklių visuomet galėtume parduoti, o esant trūkumui  – rinkos kaina nusipirkti iš kitų šalių. O dabar turime tokią situaciją, kad šiandien elektros kaina Lietuvos rinkoje yra didesnė nei Norvegijoje, Švedijoje ar Danijoje. Jei Lietuva taptų tarptautinio tinklo dalimi, elektros kaina priartėtų prie skandinaviškos“ , – sako S. Pikšrys.

S. Pikšrys pažymi, kad vėjo energijos sausumoje tarifas Lietuvoje, pasiektas aukcionuose, yra 24 centai už kilovatvalandę ir kad tai yra pigiausia elektros energija, gaminama Lietuvoje tiek tarp naujai statytų, tiek tarp ilgiau veikiančių elektrinių, išskyrus tik Kauno hidroelektrinę.

„Dėl palankių gamtinių sąlygų ypač didelis potencialas Baltijos jūroje yra plėtoti jūrų vėjo energetiką. Lietuvoje yra aktyviai veikiančių kompanijų, kurios norėtų skirti lėšas jūrų vėjo jėgainių potencialo tyrimams Lietuvoje. Tereikia, kad valstybė sutvarkytų teisinį reguliavimą. Jūrų vėjo jėgainės būtų statomos iš verslo lėšų, o elektra parduodama aukcionuose už rinkos kainą“, – tvirtina S. Pikšrys.

Elektros kaina Lietuvoje paskutiniu metu pakilo dėl to, kad buvo apribotas elektros energijos importas iš Kaliningrado srities. Riboti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių šių metų kovą susitarė Lietuva, Latvija ir Estija.

Šaltinis: http://www.veidas.lt/ekspertai-jei-politikai-rysis-uzdegti-zalia-sviesa-vejo-energetikai-elektros-kaina-mazes