Šiandien Vilniaus centrinėse gatvėse praeiviams buvo dalijamas „Skalūnų vanduo“, kurio etiketė skelbė, kokios medžiagos yra naudojamos skalūnų žvalgybai ir gavybai, kokį neigiamą poveikį žmonių sveikatai sukelia į geriamąjį vandenį patekusios hidraulinio ardymo technologijos metu naudojamos cheminės medžiagos. Taip Lietuvos žaliųjų partijos aktyvistai, minėdami tarptautinę dieną prieš hidraulinio ardymo technologiją, kvietė atkreipti dėmesį į skalūnų pramonės keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, nors akcijos metu vilniečiams dalijamas „Skalūnų vanduo“ šiandien yra tik imitacija, tačiau daugybė žmonių, nukentėjusių nuo skalūnų pramonės, kuri pažeidė jų geriamojo vandens išteklius, tokios ir dar baisesnės spalvos bei konsistencijos vanduo bėga namuose iš jų čiaupo.
„Lietuvoje skalūninių dujų tema pateikiama itin subjektyvių ir tendencingai. Žiniasklaida dažniausiai kalba apie skalūninių dujų naudą, tačiau poveikis aplinkai, vandens ištekliams yra nutylimas. Apie toksiškus ir net radioaktyvius elementus, kurie pakeliami iš giluminių žemės sluoksnių yra Vyriausybei savo išvadose dėl skalūninių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos technologijos naudojimo pateikusi ir Lietuvos mokslo akademija. Viename žvalgybiniame gręžinyje kartu vandeniu ir smėliu yra naudojama nuo 80 iki 330 tonų cheminių medžiagų, kurios visuomenei dažnai neatskleidžiamos ir laikomos naftos ir dujų kompanijų komercine paslaptimi. Prisijungdami prie pasaulinės iniciatyvos raginame Vyriausybę daugiau dėmesio skirti atsinaujinančios energetikos plėtrai, o ne taršiam iškastiniam kurui ar tai būtų skalūninės ar rusiškos dujos“, – teigė L. Balsys.
Tarptautinė diena prieš hidraulinį uolienų ardymą arba „Global frackdown“ yra minima daugiau nei 20 pasaulio valstybių, kviečiant žmones prisijungti prie įvairių akcijų, o šalių Vyriausybes paraginti atsisakyti ne tik aplikai, bet ir žmonių sveikatai žalingos skalūnų pramonės.
Šiandien hidraulinio ardymo metodas skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai yra uždrausti Prancūzijoje ir Bulgarijoje, atskiruose regionuose Ispanijoje bei JAV. Masiniai judėjimai ir protestai vyksta Rumunijoje, Ukrainoje, JAV, Vokietijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Kanadoje.
Nors Lietuvoje skalūninių angliavandenilių ketinusi ieškoti JAV kompanija „Chevron“ ir pasitraukė iš konkurso, tačiau manoma, kad ji ir toliau gali žvalgyti bei išgauti skalūninius angliavandenilius per su šia kompanija susijusias „LL investicijas“ bei „Minijos naftą“, kurios turi bendras licencijos žvalgyti ir išgauti angliavandenilius, į kurių sąvoką pagal iki šiol galiojusius įstatymus įeina ne tik paprasta, bet ir skalūninė nafta bei dujos. Šiuo metu iš Teisingumo ministerijos dėl tokios susiklosčiusios situacijos laukiamas atsakymas.
