Dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių gedimų, kartais trunkančių ir kelias savaites, Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Rašte teigiama, kad nuolat besikartojantys stotelių veikimo trikdžiai mažina pasitikėjimą pačiais elektromobiliais ir silpnina jų įvaizdį. Negana to, tokia padėtis nėra suderinama su Europos Sąjungos ir pačios Lietuvos tikslu sparčiai plėtoti elektromobilių parką.
Elektromobilių vairuotojų Lietuvoje palaipsniui vis daugiau, tačiau elektra varomų transporto priemonių infrastruktūros plėtra atsilieka. Elektromobilių skaičius Lietuvoje per praėjusius metus paaugo 220 procentų, tuo tarpu stotelių – tik keliais. Tiesa, aplinkai draugiškų transporto priemonių bendruomenės nariai ne tik pasigenda naujų įkrovimo prieigų, bet ir susiduria su nepatogumais kai dalis esamų stotelių neveikia ir jų funkcijos gana ilgai nėra atstatomos.
Pavyzdžiui, rugsėjį tris savaites (Lietuvos žaliųjų partijos žiniomis, nuo 7 d. iki 26 d.) neveikė dvi greta automagistralės Klaipėda-Vilnius įrengtos stotelės (ties Raseiniais ir Ariogala). Gedimas kartojosi ir pirmomis spalio dienomis. Pranešus apie tai Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistams, gaunamas atsakymas, kad jie bus pašalinti per 2-3 darbo dienas.
„Tokios aplinkybės sukelia rimtų nepatogumų elektromobilių vairuotojams. Turbūt nė vienas nenorėtume vidury žvarbios nakties žiemą su tuščia automobilio baterija stovėti prie neveikiančios įkrovimo stotelės automagistralėje ir laukti kol atvyks specialus transportas, turintis nutempti transporto priemonę iki kitos stotelės, kuri taip pat nežinia, ar veiks kaip turėtų“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Nepatogumai, su kuriais tenka susidurti vairuotojams – dar ne viskas. Anot I Budraitės, tokios situacijos, taip pat aplinkybė, kad viešo įkrovimo prieigos teikia ribotą galią ir vienu metu gali greitai krauti tik vieną transporto priemonę, mažina pasitikėjimą ne tik elektromobilių infrastruktūra, bet ir pačiais elektromobiliais, silpnina jų įvaizdį, o tuo pačiu ir motyvaciją šia transporto priemone naudotis. Be to, partijos pirmininkė įsitikinusi, kad tokia padėtis nėra suderinama su Europos Sąjungos ir valstybės vizija sparčiai plėsti elektromobilių parką.
„Esame užsibrėžę pasiekti, kad jau iki 2030 metų elektromobiliai sudarytų 20 proc. Lietuvos lengvųjų automobilių parko, o pirkimo sandoriuose – 50 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pernai tokie sandoriai sudarė vos 0,7 proc., t.y. 70 kartų mažiau, privalome sutvarkyti infrastruktūrą, nes kitaip tokių rezultatų tikrai nepasieksime“, – teigia I. Budraitė.
Lietuvos automobilių kelių direkcijai adresuotame dokumente Lietuvos žaliųjų partija išreiškė prašymą organizuoti susitikimą, kuriame direkcijos atstovai pristatytų planus ir iššūkius užtikrinant elektromobilumo patrauklumą, tuo metu partijos nariai pasidalintų siūlymais dėl infrastruktūros tinklo tobulinimo.
