Antradienį Aplinkos ministerijoje angliavandenilių išteklių naudojimo komisijai nusprendus skelbti pakartotinį konkursą dėl skalūninių dujų ir naftos paieškų ir gavybos, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigė, kad skalūnų dujos Lietuvoje neturi jokios ateities, nes vargu ar jų yra, o agresyvios technologijos sunaikins žemės ūkį bei kraštovaizdį.
Pasak L. Balsio, protinga būtų buvę neskubėti ir iki galo priimti visus įstatymus, reglamentuojančius skalūninių angliavandenilių paieškas, bei palaukti netrukus pasirodysiančių Europos Komisijos rekomendacijų.
„Įstatymai, reglamentuojantys skalūninių angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, Seime buvo priimti labai skubotai, kai kurie iš jų prieštaravo Aplinkos apsaugos komiteto rekomendacijoms. Tam didelės įtakos turėjo „Chevron“ ir Vyriausybės spaudimas. Jei norima skelbti naują konkursą nepaisant to, kad Jurbarko ir Tauragės savivaldybės neketina leisti jų teritorijoje ieškoti ir išgauti skalūninių angliavandenilių, prieš tai turėtų būti dar kartą gerai peržiūrimi šiandien galiojantys įstatymai, sudėti visi galimi saugikliai, kad naftos ir dujų gavybos kompanijos negalėtų padaryti žalos vandens ištekliams ir aplinkai“, – sakė L. Balsys.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Konstituciniam Teismui pateiktas svarstyti jo ir Seimo narių grupės inicijuotas kreipimasis dėl gegužės mėnesį skubos tvarka priimto Žemės gelmių įstatymo pakeitimų, kurie įteisino žemės gelmėse neribotais kiekiais laidoti ir palikti hidraulinio ardymo technologijos metu naudojamas toksiškas medžiagas. L. Balsio nuomone, tokios nuostatos prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui, kuriame nurodoma, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją bei gyvūniją.
Pasak Seimo nario, Lietuvai taip pat reikėtų neskubėti ir palaukti Europos Komisijos skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai rengiamų rekomendacijų.
„Šiuo metu Europos Komisija ne tik konsultuojasi su visuomene dėl didelį neigiamą poveikį aplinkai darančios skalūninių dujų ir naftos pramonės, bet ir yra užsakiusi mokslines studijas. Daugelis studijų parodė, jog hidraulinio ardymo technologija gali padaryti didelę žalą aplinkai, todėl šių metų gruodžio arba kitų metų sausio mėnesiais Europos Komisija ketina paskelbti teisės aktus, kurie nustatys taisykles, susijusias su skalūninių angliavandenilių pramonės keliamomis rizikomis. Šios taisyklės apims ir padės kontroliuoti skalūninių dujų ir naftos pramonės keliamą šiltnamio dujų emisijos didėjimą, seisminius sutrikimus, požeminio vandens užteršimą ir vandens tiekimo bei atsargų valdymą, poveikį oro kokybei, triukšmui, infrastruktūros problemas, susijusias su sunkiąja pramone“, – kalbėjo L. Balsys.
