Antradienis, sausio 15 d. (Vilnius). Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius šiandien Seime apžvelgė susidariusią situaciją dėl saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros.
.
 

L. Balsys pabrėžė, kad atsinaujinanti energetika yra tapusi politinių ir verslo interesų įkaite, o dažnai girdimi teiginiai, esą, plėtojant tiek saulės energetiką, tiek kitą atsinaujinančių išteklių energetiką labai pabrangtų elektros kaina vartotojams, yra tendencingas kalbėjimas siekiant diskredituoti pačią atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) idėją.

„Visą atsakomybę dėl susidariusios padėties turi prisiimti buvusi Vyriausybė ir asmeniškai buvęs energetikos ministras A. Sekmokas, nes tokia bloga situacija, kokią turime šiuo metu, yra pasekmė tų spragų, kurios buvo paliktos priimant įstatymus buvusios valdžios“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo narys L. Balsys.

Kalbėdamas apie šiandienę situaciją dėl saulės elektrinių, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas pabrėžė, kad nepageidautina padėtis susiklostė kai kuriems susijusiems asmenims ar įmonėms siekiant  perpardavinėti leidimus ir apsimetant asmeniniais 30 kW saulės elektrinių statytojais, o iš tikrųjų statant daugybines 30 kW elektrines viename sklype ir, faktitškai, tampant didžiaisiais gamintojais, tačiau toliau naudojantis mažųjų lengvatomis.

LAIEK prezidentas M. Nagevičius tai pat pastebėjo, jog kyla įtarimų, kad, galimai, dirbant ankstesnei Vyriausybei kitos atsinaujinančios energetikos šakos buvo stabdomos ir joms nebuvo leidžiama vystytis specialiai, siekiant diskredituoti visą atsinaujinančią energetiką.

„Bet kuriuo atveju tai yra naujai Vyriausybei palikta didelė problema. Dabartinę valdžią būtų galima pagirti bandymu spręsti kilusias problemas, tačiau dabartinis siūlymas naikinti leidimus sąlygotų tai, kad saulės elektrinių vystytojai kreiptųsi į teismus, o šie, savo ruožtu, kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų, kad įstatymai atgaline data negalioja, ir, jei leidimai buvo išduoti anksčiau, vėliau priimti įstatymai jiems negali būti taikomi. Viso to pasekoje butų dar labiau supriešinta atsinaujinanti energetika ir visuomenė”.

Todėl L. Balsys bei M. Nagevičius pasiūlė ieškoti geresnių būdų, tokių kaip galimybės suteikimas atsiimti savo paraiškas tiems, kurie žino, jog nėra mažieji gamintojai. Taip pat buvo pasiūlyta papildomu pajamų mokesčiu apmokestinti pajamas už parduotą elektrą iš saulės elektrinių, jei jos pagaminta daugiau negu tam tikras kiekis. Be šių sprendimų siūloma ateityje keisti ir AEI rėmimo tvarką, atsisakant rėmimo per tarifą ir per VIAP bei pereinant prie rėmimo per investicijas.  Galimas ir įsipareigojimo įrangos veikimo
laikotarpiui palaikyti tam tikrą produkcijos efektyvumo minimumą įvedimas.

Spaudos konferencijoje taip pat pabrėžta, kad šiuo metu yra paduota apie 16 tūkstančių potencialių investuotojų paraiškų. Kiekviena saulės elektrinė kainuoja apie 150 000 lt. Taigi Lietuvoje į atsinaujinančią energetiką norima investuoti apie 2 mlrd lt. Tai rodo, kad Lietuvoje netrūksta noro investuoti į atsinaujinančią energiją. Pasak L. Balsio,  Vyriausybei derėtų neskubėti, sukurti darbo grupę, įtraukiant nevyriausybines organizacijas bei verslo asociacijas ir paruošti gerą, išsamų įstatymo pataisymą, kuris ne tik išspręstų šio saulės elektros burbulo problemą, bet ir apskritai sureguliuotų atsinaujinančios energetikos gamybos veiklą.