Ar įmanoma suderinti standartinę 8 valandų darbo dieną, aktyvią visuomeninę veiklą vietos bendruomenėje ir pramoginių šokių aikštelę? Aušra Gerulaitienė yra gyvas pavyzdys, kai veda noras ir atsidavimas, laiko paroje užtenka viskam. Be to, kad yra Rumšiškių bendruomenės Valdybos narė ir antrai kadencijai išrinkta pareigoms savivaldos taryboje, Aušra turi ir kelionių bei šokių kupiną laisvalaikį. Kur slypi energijos paslaptis ir kokie darbai suplanuoti Kaišiadorių rajonui – pokalbyje su Aušra.
Darbas savivaldybės tarybos nario pareigose įsibėgėjo. Kaip jaučiatės?
Kadangi savivaldybės taryboje dirbu antrą kadenciją, šįkart bus lengviau. Praėjusią kadenciją buvo ganėtinai sudėtinga suprasti, kaip prasideda darbas ir kaip vyksta procesai, viską teko išsiaiškinti patiems. Tačiau dabar, žinodama, kur kreiptis įvairiais klausimais, žinau, kas už kokius dalykus atsakingas savivaldybėje. Tikiu, kad dabar tai leis lengviau spręsti tam tikrus klausimus.
Kokioms temoms skirsite didžiausią dėmesį, kokiuose komitetuose ar komisijose dirbsite?
Šiuo metu priklausau Sveikatos ir bendruomenės reikalų komitetui – bendruomenės reikalai man tikrai labai svarbūs. Jie ir buvo postūmis kandidatuoti rinkimuose, nes daugelį metų aktyviai dalyvauju Rumšiškių bendruomenės veikloje ir esu jos valdybos narė.
Rumšiškių miestelis yra išskirtinis mūsų rajone – turime didelį turistų traukos centrą. Tačiau labai gaila, kad neturime nei vieno dviračių ir/ar pėsčiųjų tako. Mūsų, žaliųjų, programoje numatyta gerinti infrastruktūrą, todėl dėsiu visas pastangas ir stebėsiu, kaip sprendžiama ši problema.
Manau, kad dviračių takai yra labai svarbūs tiek visam rajonui, tiek Rumšiškėms, nes per metus čia apsilanko keli šimtai tūkstančių turistų. Turime išskirtinio grožio vandens telkinį ir būtų nuostabu, jeigu aplink jį atsirastų dviračių ir pėsčiųjų takas. Panašus projektas savivaldybės administracijos stalčiuose guli jau dešimt metų, tačiau tikiuosi, kad pavyks šį klausimą pajudinti. Tokiu būdu atsirastų tvarus transportas ir atsivertų gražūs gamtos vaizdai.
Tuo tarpu sveikatos priežiūros sektoriaus reikalai man taip pat yra labai artimas dalykas. Gyvenu praktiškai apsupta medikų – ir mama, ir brolis, ir sūnus, ir brolio žmona. Dėl to, man kiek lengviau išsiaiškinti visus klausimus ir kylančias, šią sritį liečiančias, problemas.
Pasidalinkite, kokia Jūsų vizija Kaišiadorių raj. savivaldybei? Kokią ją norite matyti po ketverių metų? Po dešimties?
Rajone kylančios problemos siejasi su žaliųjų programa, t. y. dviračių ir pėsčiųjų takų, pastatų renovacijos, elektromobilių įkrovimo stotelių, naujo baseino ir sporto reikalų klausimai. Per pastaruosius ketverius metus pastebėjau tendenciją, kad labai svarbu bendrauti su savivaldybės darbuotojais ir sekti, kaip vykdomi projektai, nes daugelis suplanuotų darbų nėra vykdomi, o kai kurie klausimai yra atidedami.
Stengsiuosi skirti ypatingą dėmesį bendruomenei svarbiems klausimams, ypač susijusiems su Rumšiškių seniūnija. Dėl to tikiuosi, kad antrąją kadenciją pavyks dar glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybe ir klausimai nebus atidėliojami metai iš metų, o bus sprendžiami efektyviai.
Kaišiadorių rajonas yra mano gimtoji vieta. Mano tėtis beveik tris dešimtmečius dirbo miškų urėdijoje. Meilė gamtai ir bendruomenei buvo skiepijama nuo pat vaikystės. Mama penkerius metus dirbo gydytoja Kaišiadorių ligoninėje. Todėl Kaišiadorių rajono reikalai visuomet buvo man artimi ir brangūs. Kai tik radau galimybę padėti Rumšiškių miesteliui, aktyviai įsitraukiau į visuomeninę veiklą ir skatinau kitus žmones daryti tą patį.
Įsitikinau, kad savanoriškas darbas teikia daug džiaugsmo ir tai sukėlė norą pabandyti dalyvauti savivaldybės politikoje. Galbūt ir anksčiau būčiau susidomėjusi politika, tačiau mano pareigūnės pareigos pagal įstatymą neleido dalyvauti politinėje veikloje. Kai pagaliau išėjau į pensiją, praėjus keliems mėnesiams, ryžausi dalyvauti rinkimuose. Esu dėkinga, kad žmonės patikėjo man savivaldybės tarybos narės mandatą.
Politika atima daug laiko. Ar pavyksta suderinti viešą ir asmeninį gyvenimą? Ar randate laiko pomėgiams?
Iš tiesų, prieš ketverius metus buvo ganėtinai sunku. Visai nesvarbu, kokia savaitės diena ar valanda, visuomet stengiausi padėti, atsakydavau į skambučius ir bet kokius iškilusius klausimus. Turiu nuostatą, kad jeigu galiu padėti žmogui, tai visiškai nesvarbu, ar tai yra laisvadienis ar ne – tikrai padėsiu. Tačiau viską suderinti tikrai yra iššūkis.
Kartu su vyru jau aštuoniolika metų šokame pramoginius šokius. Ši veikla mus suartina, bendraujame su kolektyvo nariais ir kartu keliaujame – aplankėme tokias šalis kaip Vietnamas, Indija, JAV.
Valandų tikrai neskaičiuoju, nes kiekvienas atliktas darbas kelia pasitenkinimą. O energijos suteikia žmonių pasitikėjimas. Šiuo metu esu valstybės tarnautoja ir dirbu Pravieniškių pataisos namuose, dokumentų valdymo skyriuje. Darbuojuosi visą dieną – nuo aštuonių ryte iki penkių vakare.
Koks Jūsų gyvenimo moto?
Net ir maži, smulkūs darbai atneša naujų idėjų. Galbūt tai kelio į didesnius darbus dalis. Svarbu stengtis atlikti kuo daugiau gerų darbų ir nuolat keliauti į priekį.
