Ketvirtadienį Seime numatytas galutinis balsavimas dėl Medžioklės įstatymo pakeitimo priėmimo. Juo būtų įteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje. Anot Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, tai, kad Seime šis klausimas priėmimo stadijoje svarstomas jau antrą kartą vos kelių mėnesių laikotarpyje, primena neskaidrią teisėkūrą ir kelia įtarimų apie korupciją.
„Naktiniai taikikliai medžioklėje nėra nacionalinės svarbos problema. Tačiau stebint, kokiu greičiu ir su kokiu atkaklumu Seimo narių grupė stumia šio pagalbinio medžioklės įrankio legalizavimo idėją, kyla pagrįstų abejonių dėl tokio atkaklumo motyvų skaidrumo“ – teigia I. Budraitė.
„Kai nepaisant neigiamo Seimo daugumos vertinimo, teisinių vingrybių dėka klausimas vėl ir vėl sugrąžinamas į salę, reikia kelti klausimą kam tai naudinga. Supranant, kad brangiai kainuojantis įrankis nei afrikinio kiaulių maro, nei pasirengimo šalies gynybai problemų nesprendžia, taip pat žinant, kad Seimo kadencija eina į pabaigą, atsakymas peršasi vienintelis. Kas galėtų paneigti, kad „Medžiotojų frakcija“ galimai neatidirbinėja ginklų pardavėjams ir brakonieriams, kuriems šis sprendimas būtų finansiškai naudingiausias?“ – kelia klausimą žaliųjų vadovė.
Palankus komitetas
Žaliųjų pirmininkė I. Budraitė atkreipia dėmesį, kad spalio mėnesį ta pati Seimo narių grupė jau teikė analogiškas įstatymo pataisas, tačiau jos nebuvo patvirtintos, o sugrąžinti jas ant Seimo narių stalo pavyko perduodant pataisų svarstymą į komitetą, kurio narių dauguma – pataisų autoriai.
„Lapkritį Viktoras Pranckietis pasiūlė Medžioklės įstatymo keitimo projekto svarstymą perduoti jo vadovaujamam Kaimo reikalų komitetui, argumentuodamas, kad „tai grynai kaimiškas reikalas“, nors už žvėrių populiacijos reguliavimą ir Medžioklės taisykles atsakinga Aplinkos ministerija, tad šiuo klausimu turėtų rūpintis Aplinkos apsaugos komitetas, ir anksčiau buvęs atsakingas už su medžiokle susijusias pataisas. Kodėl tokia mintis V. Pranckiečiui gimė? Kaimo reikalų komitete net septyni iš aštuonių narių yra šių pataisų teikėjai. Tokia manipuliacija skaidrumu nė iš tolo nekvepia“, – sako I. Budraitė.
Galimai neskaidrius teisėkūros motyvus, anot žaliųjų atstovės, sufleruoja ir tai, kad Seimo patalpose prieš spalio mėnesio balsavimą rengta naktinių taikiklių paroda.
„Medžioklės įrankių pardavėjams parlamento rūmų durys atviros, o viešą interesą ginantys aktyvistai paliekami protestuoti lauke? Daugiau nei akivaizdu, kad Seime susiformavo siauros interesų grupės poreikius siekiantis patenkinti parlamentarų klubas, o kokiu kuru kurstomas jo aktyvumas – pinigais, (ne)perrinkimo pažadais ar kitomis priemonėmis – kol kas, deja, lieka atviras klausimas.
Kita vertus, girdint Seimo nario Justino Urbanavičiaus atviravimus apie itin tamprų ryšį su asocijuotų medžiotojų struktūrų vadovybe ir jos įtaka įtikinant parlamentarus keisti savo nuomonę, mintys apie korupciją peršasi pačios“, – argumentuoja I. Budraitė.
Žaliųjų kontrargumentai
Pagal Seime siūlomą projektą, naktinius taikiklius būtų leidžiama naudoti tik medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, tačiau prieš naktinių taikiklių įteisinimą medžioklėje nusiteikusių aktyvistų teigimu, šių prietaisų naudojimas sudaro prielaidas brakonieriavimui. Anot jų, nėra patikimų būdų nustatyti, ar kiti miško gyvūnai, pavyzdžiui, elniai ar stirnos, sumedžioti naudojantis taikikliais ar be jų.
Be to, anot žaliųjų, valstybinė aplinkos apsaugos sistema ir taip stokoja finansinių ir žmogiškųjų resursų, todėl nėra realu tikėtis, kad įteisinus naktinio matymo taikiklius daugeliu atveju bus įmanoma nustatyti, ar šie prietaisai naudojami pagal deklaruojamą paskirtį.
Pataisas teikiantys parlamentarai kalba apie kovą su afrikiniu kiaulių maro, kurį platina šernai, problema. Tačiau, anot I. Budraitės, šių prietaisų įteisinimas problemos spręsti nepadėtų, nes jau dabar medžiotojai šernų galėtų sumedžioti daugiau, bet to nedaro ir tyčia problemą gilina dar labiau.
„Prieš kone dešimtmetį šernų buvo sumedžiojama 32–42 tūkstančiai, pernai metais – tik apie 22 tūkstančiai, nors jų populiacija ženkliai augo. Anksčiau medžiotojams sėkmingai pavykdavo apsieiti be naktinių taikiklių. Kyla klausimas, kas nutiko – negi šernai pagreitėjo?“ – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis dalinasi I. Budraitė.
„Tiesa ta, kad vengiama taikyti efektyvią maro plitimo valdymo priemonę – medžioti šernų pateles prieš joms atsivedant jauniklių. Negarbingų medžiotojų dėka šernų populiacija taip pat dirbtinai didinama juos šeriant baltyminiais pašarais“, – sako žaliųjų atstovė.
Žalieji, remdamiesi Krašto apsaugos ministro ir karybos ekspertų nuomone, taip pat atmeta naktinių taikiklių įteisinimo šalininkų argumentus dėl šių prietaisų reikalingumo rengtis valstybės gynimui.
Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje klausimas į Seimą grįžta nuo 2015-ųjų.
