Šalia Druskininkų įsikūręs Grūto parkas gali „pasigirti“ jo teritorijoje esančiu zoologijos sodu, kuriame yra laikomi paukščiai ir žvėrys. Gyvūnų laikymo sąlygos jame vertos daug didesnio dėmesio nei parke esančios tarybinių laikų skulptūros. O uždarajai akcinei bendrovei „Hesona“, administruojančiai ir prižiūrinčiai Grūto parko sovietinių skulptūrų ekspoziciją, zoologijos sodo veiklai vykdyti net ir leidimas nėra reikalingas.
Lietuvos žaliųjų partijos nariai, apsilankę minėtame zoologijos sode, liko apstulbę dėl daugybės galimų gyvūnų gerovės apsaugos privalomųjų reikalavimų pažeidimų, įskaitant ir galimai netinkamas gyvūnų laikymo sąlygas. Atrodo, jog čia galioja kiti teisės aktai.
„Zoologijos sodo narvuose laikomiems gyvūnams pasireiškia stereotipinis elgesys. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į gyvūnų fiziologiją šie narvai yra per maži. Problema ta, jog Gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimai, esantys Lietuvos Respublikos Laukinių gyvūnų laikymo taisyklėse, nėra pakankamai aukšti ir apsaugantys gyvūnų gerovę. Tai – teisinės bazės spraga. Susidaro įspūdis, jog teisės aktai negina gyvūnų, o atvirkščiai – leidžia juos kankinti.
Mano nuomone, turi būti griežtinami reikalavimai nelaisvėje laikomų gyvūnų patalpų minimaliems dydžiams bei apskritai gyvūnų laikymo sąlygoms. Visi drauge turime siekti, kad zoologijos sodų lankytojai nematytų sergančių ir dėl netinkamo žmonių elgesio psichologiškai suluošintų gyvūnų“, – piktinosi Lietuvos žaliųjų partijos Gyvūnų gerovės grupės pirmininkė Anželika Rimševičė.
Partijos atstovai pastebėjo, jog ne visi žvėrys apsilankymo metu turėjo geriamojo vandens. Jo arba apskritai nebuvo, arba jis buvo lankytojams nematomoje vietoje. Paukščiai, ypač žvirblinio dydžio, buvo šeriami netinkamu maistu, t.y. pasenusiais, sudžiūvusiais vaisiais ir daržovėmis. Lietuvos žaliųjų partijos nuomone, tokį paukščių šėrimą galima prilyginti žiauriam elgesiui su gyvūnais, jų kankinimu. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra nustatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu yra laikomas nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas.
„Grūto parko zoologijos sode laikomos lapės galimai yra šeriamos šalia esančiuose narvuose auginamais balandžiais. Pastebėjau, jog lapių aptvare buvo kelių balandžio dydžio, baltų plunksnų paukščių likučiai“, – sakė A. Rimševičė.
Pagal gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, gyvų gyvūnų naudojimas kitiems gyvūnams šerti, išskyrus atvejus, kai šiuos gyvūnus būtina šerti gyvūnais pagal gyvūnų biologiją ir jų neįmanoma šerti kitaip, yra prilygintintas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu.
Pastebėta ir tai, kad gyvūnų aptvaruose esančios konstrukcijos yra pagamintos iš skardos, aštriais galais, akivaizdžiai sukeliančiais pavojų. Tai akivaizdžiai kelia pavojų jų sveikatai ir gyvybei. Minėtame įstatyme yra nustatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnas yra laikomi kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
Kreiptasi ir į valdžios įstaigas
Lietuvos žaliųjų partijos nariai reaguodami į galimus gyvūnų gerovės apsaugos ir gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus parašė skundą Aplinkos apsaugos agentūrai, kurios viena iš funkcijų yra leidimų zoologijos sodo įkūrimui išdavimas, bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kontroliuojančiai gyvūnų gerovės apsaugos privalomųjų reikalavimų laikymąsi bei gyvūnų sveikatos būklę.
Skunde buvo prašoma, kuo skubiau ir nuodugniau įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas Grūto parko zoologijos sode ir nustatyti, ar jos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus.
Paradokas, bet gavus Aplinkos apsaugos agentūros atsakymą paaiškėjo, jog Grūto parkui zoologijos sodo leidimas išduotas nebuvo, nes buvo netinkamos gyvūnų laikymo sąlygos. UAB „Hesona“, kuriai priklauso Grūto parko teritorijoje laikomi gyvūnai, kreipėsi į minėtą Agentūrą su prašymu išduoti leidimą, bet sulaukė neigiamo atsakymo. Leidimas nebuvo išduotas nustačius reikalingų dokumentų trūkumus ir neatitikimus aplinkosauginio reguliavimo reikalavimams bei atsižvelgus į Zoologijos sodų patikrinimo komisijos išvadas ir rekomendacijas.
Reikėtų akcentuoti tai, jog po 2016 m. birželio 30 d. Grūto parke esančio zoologijos sodo patikrinimo UAB „Hesona“ vykdomoje veikloje nustatyti trūkumai, neatitikimai nustatytiems aplinkosauginiams reikalavimams bei taip pat nėra įgyvendinta dalis ankstesnio patikrinimo, kuris buvo vykdytas 2013 m. birželio 20 d., pateiktų rekomendacijų.
Komisijos išvados nevertos dėmesio?
Išanalizavus Zoologijos sodų patikrinimo komisijos išvadas bei rekomendacijas, kurios buvo teiktos Aplinkos apsaugos agentūrai, matyti akivaizdūs nusižengimai minėtiems reikalavimas.
Grūto parke esančiame zoologijos sode vandens paukščiai laikomi atviruose voljeruose, nors tai skraidančios paukščių rūšys. Neaišku, kaip užtikrinamas šių paukščių nepatekimas į laisvę. Susidaro įspūdis, jog paukščiams kažkokiu būdu apribojamas gebėjimas skraidyti. Taip pat nėra aišku, kaip užtikrinamas vandens paukščių priėjimas prie neužšąlančio vandens telkinio žiemos metu.
Plėšriųjų paukščių voljerų aplinka itin skurdi, indai su vandeniu yra labai maži, palyginus su laikomų paukščių dydžiu, niekur nėra įrengta smėlio plotelių. Be to, jie yra įrengti miške, tad net saulėtą dieną paukščiai turi ribotas galimybes šildytis saulėje. Aptvaruose ir voljeruose nesistengiama atkurti natūralios gyvenamosios aplinkos ar tam tikrų jos elementų.
Dalis gyvūnų pasižymi stereotipine elgsena, nuolat bėgioja išilgai voljero tvoros. Tokios elgesio problemos atsiranda dėl to, jog natūralioje gamtoje gyvūnai arba bėga, arba medžioja, gyvena tarp kitų rūšių. Tuo tarpu voljere jie uždaryti ir atskirti. Dėl to ir atsiranda lakstymas pirmyn-atgal.
2011 m. nevyriausybinė organizacija „Born Free“ atliko Europos zoologijos sodų tyrimą. Jo metu įvertinta ir UAB „Hesona“ veikla, susijusi su laukinių gyvūnų laikymu nelaisvėje. Nustatyti neatitikimai teisės aktų reikalavimams dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje, gyvenimo sąlygų sudarymo bei gyvūnų ir lankytojų saugumo. Liūdna, bet dalis šių trūkumų iki šiol nėra ištaisyta.
Zoologijos sode taip pat aptikti ir zoologinės kolekcijos eksponavimo pažeidimai bei trūkumai. Vien ko vertas faktas, jog patikrinimo metu UAB „Hesona“ nepateikė nelaisvėje laikomų gyvūnų veisimo, plėtros ir vystymosi strategijų. Rudosios meškos, pelėdiniai ir kiti plėšrieji paukščiai eksponuojami neturint komercinio naudojimo sertifikatų.
Daugelis nelaisvėje laikomų laukinių paukščių nėra sužymėti išorinėmis ženklinimo priemonėmis, o elektroninis žymėjimas nurodytas tik prie dalies laukinių paukščių pateiktame gyvūnų sąraše. Negana to, UAB „Hesona“ patikrinimo metu informavo, kad anksčiau nelaisvėje laikyti didieji apuokai paleisti į laisvę. Nebuvo informuotos atitinkamos institucijos ir gautas rašytinis pritarimas dėl numatomo Lietuvos teritorijoje natūraliai gyvenančios saugomos rūšies gyvūno išleidimo į laisvę. Savavališkas gyvūnų paleidimas į laisvę yra draudžiamas, galintis sukelti gyvūnų ligų išplitimą natūralioje aplinkoje.
Minėto patikrinimo metu taip pat pastebėta, jog nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų sąrašas yra nepilnas. Negana to, jog aptvaruose ir voljeruose laikoma daug laukinių paukščių, nenurodytų pateiktame UAB „Hesona“ gyvūnų sąraše.
Šie išvardinti pažeidimai yra tik dalis iš Aplinkos apsaugos agentūrai teiktos UAB „Hesona“ patikrinimo ataskaitos. Ataskaitoje yra dar daug įvairaus pobūdžio neatitikimų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovę reglamentuojantiems teisės aktams.
Tad kyla žmogiškas klausimas, ar neturėtų valdžios įstaigos labiau domėtis, kur ir kaip laikomi laukiniai gyvūnai, patikrinti, ar visur jiems užtikrinamos būtinos sąlygos?
Lietuvos žaliųjų partijos Gyvūnų gerovės grupės nariai yra pasirengę šio atvejo nepalikti nuošaly. Biurokratinis „popierinis“ susirašinėjimas turi virsti konkrečiais sprendimais ir veiksmais, jog zoologijos sodai Lietuvoje nevirstų (o gal jau yra?) gyvūnų kankinimo ir jų psichologinio luošinimo vieta.
Austėja Jonaitytė
Lietuvos žaliųjų partijos
Gyvūnų gerovės grupės narė
