Man visada svarbiausi buvo žmonės. Stengiuosi būti atidus, nuoširdus, sąžiningas, mokantis išklausyti ir išgirsti, reiklus, atsakingas ir prisiimantis atsakomybę. Bendraudamas su gyventojais, žinodamas jų poreikius, kiek leidžia galimybės, padedu spręsti problemas.
Susipažinęs su Lietuvos žaliųjų partijos programa, supratau, kad tai politinė jėga, kuri žiūri į ateitį, o ne gyvena praeitimi. Pasak partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko, kiekvienoje krizėje slypi galimybė ir dažniausiai laimi tie, kurie sugeba tą galimybę įžvelgti. Žaliųjų akimis, dabar pats geriausias laikas pereiti prie žaliosios ekonomikos. Peržiūrėti mokestinę politiką ir nukreipti ekonomikos skatinimo priemones į socialiai atsakingo ir aplinkai draugiško verslo vystymą.
Norint visa tai pasiekti, reikia sumanaus ir veiksmingo viešojo valdymo. Tokio, kuris įgalintų gyventojus dalyvauti priimant sprendimus ir leistų vykdyti priimtų sprendimų stebėseną, būtų maksimaliai skaidrus ir garantuojantis atskaitomybę bei asmeninę atsakomybę už konkrečius sprendimus, aplaidumą ar neveikimą. Tikiu šiomis idėjomis, iškeltais tikslais ir pasinaudodamas savo administracine bei politine patirtimi noriu padėti tai įgyvendinti. Šios partijos ir „Pilietiško pasirinkimo“ idėjos bei tikslai glaudžiai susiję.
Veikli visuomenė – tvari valstybė
Esu įsitikinęs, kad valdžios institucijos turi veikti ne savitiksliai, o tarnauti savo piliečiams, puoselėti LR Konstitucijos įtvirtintas vertybes ir užtikrinti gerą žmonių gyvenimo kokybę. Valdžia negali ir neturi spręsti visų problemų, kiekvienas iš mūsų turi turėti daugiau galių ir atsakomybės priimant ir įgyvendinant daugelį svarbių sprendimų. Mums reikalinga veikli visuomenė. Dažnai piliečiai nežino, ką jie gali padaryti veikdami kaip bendruomenė, kokios galios jiems suteiktos įstatymu.
Sėkmingam valstybės vystymuisi, demokratijos principų įtvirtinimui ir palaikymui svarbu užtikrinti, kad valstybės gyventojai tarp periodiškai vykstančių rinkimų turėtų galimybes ir jaustų pareigą įsitraukti į šalies valdymo klausimų svarstymą, viešųjų reikalų tvarkymą bei sprendimų priėmimą. Šį santykį tarp valdžios atstovų (renkamų politikų ir valstybės tarnautojų) bei piliečių reikėtų traktuoti kaip bendradarbiavimą sprendžiant viešuosius valstybės reikalus. Siūlyčiau priimant valstybei ir savivaldybėms svarbius sprendimus, inicijuoti referendumus ir apklausas, kurių rezultatai būtų privalomojo, o ne patariamojo pobūdžio.
Teisės aktų prieštaravimai vieni kitiems sukelia daug problemų tiek vietos savivaldoje, tiek centrinėse valdžios institucijose. Todėl būtina rengiant ir priimant naujus teisės aktus, juos suderinti (ne tik formaliai) su Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos teritorijoje galiojančiais teisės aktais.
Nuo visų aktyvaus įsitraukimo į savivaldos ir valstybės valdymą priklauso mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo kokybė.
Politinė reklama.
