Praėjo lygiai 36 metai nuo globalia branduoline katastrofa pripažintos avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste ši sukaktis nusidažo dar įvairesnėmis spalvomis ir dar stipriau verčia iš naujo įvertinti branduolinės energetikos grėsmes bei apmąstyti mūsų reakciją į vis pasikartojančius siūlymus plėtoti šį energijos gamybos būdą.

Skaityti daugiau

Dėl Europos Komisijos pateikto „žaliųjų“ energijos šaltinių sąrašo, į kurį siūloma įtraukti ir branduolinę energiją bei dujas, Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Prezidentą bei Vyriausybę, ragindama tokiam siūlymui nepritarti. Žalieji taip pat teigia, kad valstybės vadovo idėja šalyje vystyti nedideles branduolines jėgaines prieštarautų referendume išreikštai visuomenės nuomonei ir reikšmingai sulėtintų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.

Skaityti daugiau

  Panašu, kad konservatorius ištiko netikėta amnezija arba keistas politinių pažiūrų poslinkis. Kai didžiausi atominės energetikos šalininkai, ir įvairiausio šmeižto apie žaliuosius skleidėjai,  prabyla apie klimato krizę ir dabar jau save ima linksniuoti žaliaisiais, darosi sunku apsispręsti, kaip vertinti tokį žingsnį – kaip madų vaikymąsi, atvirą veidmainystę ar vis tik laikiną politinį užtemimą? Praėjusią savaitę publikuotame tekste viena TS-LKD atstovė aprašė klimato kaitos iššūkio svarbą, atkreipė dėmesį į besiplečiančias ekologijos temomis besirūpinančių gyventojų gretas bei

Skaityti daugiau

Kadaise, praėjusio amžiaus viduryje, atominė energetika buvo laikoma pasaulinės technikos pažangos revoliucija, globalių apsirūpinimo energija problemų sprendimo raktu, efektyvia klimato kaitos mažinimo priemone... Galima būtų dar vardinti atominių propagandistų argumentų, bet... nėra prasmės. Galą atominei energetikai padarė du žodžiai: Černobylis ir  Fukušima.  Šiandien niekas, net šalys, kurios ir toliau investuoja į branduolines jėgaines, neginčija teiginio, jog saugių reaktorių nebūna ir negali būti. Praėjusio amžiaus technologija, grįsta sunkiai kontroliuojamu atomo branduolių skaldymu, nusipelno tiktai vietos muziejuje,

Skaityti daugiau

Valstybės galvoms paskelbus, jog gali būti organizuojamas antras referendumas arba „plati gyventojų apklausa“ dėl atominės elektrinės statymo, GRYNAS.lt aiškinasi, kas nutiko su prieš metus vykusio referendumo rezultatais. Konstitucijos ekspertas: referendumas - teisiškai įpareigojantis Konstitucinės teisės specialistas docentas Vaidotas A. Vaičaitis sako, kad pernai spalio 14-ąją vykęs referendumas dėl atominės elektrinės priešingai nei aiškino daugelis politikų yra teisiškai įpareigojantis. „Mano pozicija dėl referendumo rezultatų galiojimo remiasi Konstitucija, kurioje nurodyta, jog suverenitetas, tai yra aukščiausioji valdžia, priklauso tautai ir šį

Skaityti daugiau

Šaltinis: http://www.komentaras.lt Praėjus daugiau nei pusantrų metų po Fukušimos tragedijos, atrodo, jog kova su 2011 m. kovo 11,12,14 ir 15 d. apgadintais reaktoriais dar toli gražu nesibaigė. Nutylimos informacijos gausa ir įvykiai, susiję su referendumu Lietuvoje, paskatino vieną iš „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio“ partijos įkūrėjų Saulių Lapienį parengti paskaitą, kurioje pateikiami ganėtinai šokiruojantys faktai apie šią atominę Japonijos nelaimę ir apskritai atominę energetiką. Teigiama, jog Fukušimos tragedija ne tik prilygsta, tačiau pranoksta Černobylio sukeltas pasekmes. Be

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partija palaiko  visuomeninių organizacijų surengtą akciją prieš Baltijos atominės elektrinės (Kaliningrado sritis, Rusija) ir Astravo atominės (Baltarusija) statybas, keliančias grėsmę ne tik Lietuvos, bet viso regiono saugumui. Šios akcijos tikslas atkreipti Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į pavojingų Atominių elektrinių statybas šalia Lietuvos sienų, nesilaikant tarptautinės teisės normų, Neries ir Nemuno pavertimą radioaktyviomis upėmis, nes jomis planuojama aušinti Rusijos ir Baltarusijos reaktorius.  „ Lietuvos žaliųjų partija pasisako už viso Baltijos jūros regiono paskelbimą regionu

Skaityti daugiau