Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje vyko diskusija dėl Lietuvos pozicijos svarstant naujus Europos Sąjungos klimato kaitos švelninimo ir energetikos politikos tikslus 2030 m.
Renginį lydėjo ir taikus žaliųjų susivienijimo „Žali.lt“ aktyvistų surengtas protestas. Norėdami paskatinti Lietuvos valdžią priimti ambicingesnius tikslus, mažinančius klimato kaitos padarinius iki 2030-ųjų metų, jie nutarė „papuošti“ Aplinkos ministeriją balionais. Jų teigimu, balionai simbolizuoja tuščias kalbas, o aktyvistai iš valdininkų nori veiksmų.
Akcijoje, o vėliau ir diskusijoje Aplinkos ministerijoje dalyvavę Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas bei susivienijimo „Žali.lt“ narys Laurynas Okockis bei Lietuvos žaliųjų partijos Energetikos komiteto pirmininkas Martynas Nagevičius sutiko, jog šiandien nėra skiriamas pakankamas dėmesys klimato kaitos mažinimui, daugiau diskutuojama, o ne imamasi aktyvių veiksmų.
Diskusijoje buvo kalbama apie tai, kokius šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimo tikslus turi palaikyti Lietuva.
2007 m. Europos Sąjunga patvirtino savo klimato kaitos švelninimo ir energetikos politikos tikslus nuo 2009 m. iki 2020 m. Numatyta 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ŠESD išmetimus (lyginant su 1990 m.), ne mažiau nei 20 proc. visų galutinės energijos sąnaudų tenkinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei didinti energijos vartojimo efektyvumą sutaupant iki 20 proc. pirminės energijos (lyginant su 2005 m.).
Siekdama užtikrinti klimato kaitos ir energetikos politikos tęstinumą, 2014 m. Europos Sąjunga pradeda svarstyti naujus įsipareigojimus 2020–2030 m. periodui.
Neseniai Europos Komisija pristatė galimų klimato kaitos švelninimo ir energetikos politikos tikslų poveikio vertinimo analizę ir savo poziciją šiuo klausimu.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, svarstys šį klausimą Europos Taryboje 2014 m. kovo 21 d.
Nuotraukos Aurimo Šrubėno
