28 02 2024

Šiaulių Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje – paskaita ir viktorina apie klimato kaitą

By

Ketvirtadienio vakarą Šiaulių Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyks renginys, kuriame gamtai neabejingi šiauliečiai turės galimybę sužinoti daugiau apie klimato krizės procesus, aplinkosaugos politiką ir atsakingesnio vartojimo sprendimus. Renginio metu pranešimą skaitys Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, o po jo dalyvių laukia viktorina ir neformalios diskusijos apie Šiaulių klimato kaitos politiką.  „Dėl neatsakingų ir žalingų žmonijos veiksmų planetoje vyksta pernelyg spartūs klimato kaitos procesai, ateityje tapsiantys dar didesniu iššūkiu. Tam, kad kiekvienas galėtume imtis veiksmų,

Skaityti daugiau
2 02 2024

Dr. Marija Žukovskienė. Kai atkurti tai, ką sugadinai, tampa „baudžiava“

By

Tokius protestus, kaip kad sausį Vilniuje suorganizavo ūkininkai, matome nedažnai. Džiaugiuosi, kad kiekvienas turime galimybę taikiai išreikšti savo poziciją ir siekti pokyčių. Galima būtų netgi pagirti tokį susitelkimą. Tačiau džiaugsmas greitai baigiasi pamačius kai kurių protestuojančių plakatus ar išgirdus kai kuriuos pasisakymus.  „Atkurti pievas, pelkes? Tai dar ir baudžiavą atkurkim!“ – tokius žodžius vaizduojančiu plakatu buvo papuoštas vienas iš šimtų traktorių, kelioms dienoms apsilankiusių sostinėje. Prisiminus dar ir vienos ūkininkės pasisakymą, kad „griežlės kiaušinių nededa“,

Skaityti daugiau
18 12 2023

Ieva Budraitė. Kada išgirsime, kad į duris beldžiasi klimato migracija?

By

14 proc. Tiek siekia tikimybė, kad pasaulis liks bent panašus į tokį, kokį esame įpratę matyti. Šį skaičių konstatuoja mokslininkai, įvertindami šansus, kad sugebėsime įgyvendinti 2015 metais Paryžiuje duotą pažadą pažaboti vidutinės pasaulinės temperatūros augimą iki 1,5 °C. Kodėl šis skaičius turėtų rūpėti mums, gyvenantiems Lietuvoje? Jis reiškia, kad garsėja beldimas į mūsų duris, už kurių – klimato migrantai.  Ekonominiai, karo ir klimato migrantai Ko gero kiekvienas savo šeimoje turime ekonominių migrantų – artimųjų, išvykusių

Skaityti daugiau
18 08 2023

Sveikatos priežiūros sistema turi ruoštis klimato krizės pasekmėms

By

Kaitra Lietuvoje Vieniems ji - malonus atostogų sėkmės atributas. Kitiems - sveikatos sunkumus ir darbo naštą sukeliantis reiškinys. Faktas yra vienas - tai ką jaučiame savo kailiu yra klimato kaitos pasekmė. Dar daugiau. Alinančias karščio bangas, sausras, staigias ir stiprias liūtis, potvynius, šalčio bangas - visus šiuos ekstremumus netolimoje ateityje matysime nuolat. Ir tai reiškia, kad turime ruoštis. Deja, kol kas ženklų šiam pasiruošimui nematome. Todėl šią savaitę prisijungėme prie Extinction Rebellion Lietuva aktyvistų demonstracijos

Skaityti daugiau
11 10 2022

Svajūnas Plungė. Subsidijų cunamis, arba kaip politikai gelbėja savo populiarumą

By

Pastaruoju metu iš Vyriausybės girdime tik geras naujienas. Ne tik tai, kad naujų mokesčių ir jų didinimo nebus artimiausius metus, bet ir tai, kad įvairūs mokesčiai bus sumažinti, jų mokėjimą verslininkams bus galima atidėti ir t.t. Dar daugiau – Vyriausybė ruošia kelių milijardų eurų pinigų maišą, kurį planuoja tiesiog išdalinti įvairiausioms subsidijoms gyventojams ir verslininkams. Panašu, kad Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau, nei galėjome tikėtis.   Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau Kad ir kuris politikas kalbėtų

Skaityti daugiau
3 01 2022

Ieva Budraitė. Keturi patarimai žalioms Naujųjų metų rezoliucijoms

By

Naujieji metai žymi naują pradžią. Duodame pažadus sau keisti įpročius: daugiau sportuoti, skaityti, imtis įgyvendinti senas svajones. Aplinkai neabejingų žmonių pasižadėjimai susiję su klimato krizės aliarmu: mažiau ar jokios mėsos, daugiau kelionių viešuoju transportu ir pėsčiomis, jokio perteklinio plastiko ir t.t. O kokias Naujųjų metų rezoliucijas turėtų duoti mums visiems žaidimo taisykles nustatantys politikai? 

Skaityti daugiau
9 11 2021

Svajūnas Plungė: Paprastas būdas išgelbėti pasaulį, arba kodėl svarbu atsisakyti „teršėjas nemoka“ principo?

By

Škotijos Glazgo mieste vykstanti klimato konferencija COP26 artėja prie finišo tiesiosios. Nors joje buvo priimti įvairūs pažadai, pavyzdžiui, mažinti miškų nykimą ir metano emisijas bei didinti pagalbą besivystančioms šalims, aplinkosauginių organizacijų ji buvo įvertinta kaip 26 nesėkmė. Nes panašių pažadų buvo ir anksčiau, bet jie nebuvo įgyvendinti. Žiniasklaidoje apie šią konferenciją mirgėjo milijonas žinučių. Išskyrus vieną. O tos vienos žinutės užtektų, kad visos problemos pradėtų spręstis. Nereikėtų nieko gėdyti, reikalauti ar važiuoti į dar 26

Skaityti daugiau
21 07 2021

Viešais pinigais remiama „benzingalvių” puota klimato krizės akivaizdoje

By

Šį savaitgalį Palangą jau 21 kartą drebino sportinių automobilių lenktynės. Klimato krizės kontekste vienas degantis ir 40 super taršių automobilių, 1000 kilometrų zujančių ratu, atrodo makabriškai. Didelis svetimos gėdos jausmas apima matant, kokį platų būrį scenos, sporto ir socialinių tinklų žvaigždžių bei verslo įmonių šios lenktynės suburia. Tačiau labiausiai šokiruoja faktas, kad tokiam taršiam reginiui finansavimą skiria ir viešasis sektorius – pvz., Palangos savivaldybė 2019 metais priėmė sprendimą kasmet šioms lenktynėms skirti po 10 000

Skaityti daugiau
2 07 2021

Svajūnas Plungė: Kur dingsta emisijos?

By

Klimato krizė vis dažniau įtraukiama į pasaulio ar bent jau Europos Sąjungos lyderių darbotvarkes. Paryžiaus susitarimas, ES žaliasis kursas, net ir Lietuvos nacionaliniai planai iš pirmo žvilgsnio tarsi nuteikia optimistiškai. Norisi tikėtis, kad pagaliau reikalai pradės judėti problemos sprendimo link. Tiesa, vertėtų paskubėti, nes šis dešimtmetis yra paskutinis, kai žmonija dar gali kalbėti apie galimybes. Visi kiti bus skirti tik kalboms apie galimybes, kurias išnaudojome arba praleidome.  Pasak mokslininkų, norint išlaikyti klimatą tokiame taške, kuris

Skaityti daugiau
16 04 2020

Šarūnas Birutis: Smulkus ir ekologiškas žemės ūkis – regionų ateitis

By

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.

Skaityti daugiau
10 04 2020

Dovydas Petrošius: Kas mums gresia – pasaulinis badas ar infodemija?

By

Kasmet minima melagingų naujienų savaitė baigėsi, o visuomenę klaidinanti informacija liejasi ir toliau. Viena naujausių plačiai pasklidusių fake news žinučių skelbia apie neva mūsų laukiantį pasaulinį badą. Kadangi po šia melaginga naujiena slepiasi ne tik panikos dėl koronaviruso kurstymas, bet ir klimato kaitos motyvai, kaip žaliųjų idėjų šalininkas, turiu sureaguoti.

Skaityti daugiau
3 03 2020

Aptartos Lietuvos galimybės įveikti aplinkosaugos iššūkius

By

Ar Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį

Skaityti daugiau
19 12 2019

Remigijus Lapinskas. Ko tikėtis iš „Žaliojo Europos kurso“?

By

„Žaliąjį Europos kursą“ pristačiusi ir palaikymo sulaukusi Europos Komisija suteikė vilties, kad galiausiai klimato krizei ir su ja susijusiems iššūkiams pagaliau bus suteiktas didesnis prioritetas. Tačiau ką tik pasibaigusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija proveržio neprognozuoja, o tuo tarpu Lietuvos Seimas kovai su klimato kaita skirtomis lėšomis kamšo valstybės biudžeto skyles.

Skaityti daugiau
17 06 2019

R. Lapinskas: Klimato kaita drastiškai primena apie save

By

Kai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?

Skaityti daugiau
1 08 2018

Rugpjūčio 1 – Žemės pereikvojimo diena

By

Žemės pereikvojimo dienos dar niekuomet neminėjome taip anksti. Per septynis mėnesius išnaudojome tiek resursų, kiek Žemė pagamina per metus. Tai reiškia, kad nuo šiandien planetos išteklius naudosime ateities sąskaita. Jei ir toliau vartosime tokiais tempais, vienos Žemės mums nepakaks. „Jei pasaulio mastu perpus sumažintume vien maisto atliekų susidarymą, Žemės pereikvojimo diena kalendoriuje pasislinktų 11 dienų. Planetos B neturime, todėl išteklių tausojimas ir vartojimo optimizacija yra iššūkis, kurį turime įveikti“ - teigia #LŽP pirmininkas Remigijus

Skaityti daugiau 1
7 02 2018

Ieva Budraitė: Metas demaskuoti teršėjų Vyriausybę

By

„Mums jau gana!”, „Mes jau sotūs glifosato!” - tokie šūkiai neseniai drebino Berlyną, kai daugiau nei 30 tūkst. žmonių išėjo į gatves reikalauti naujos - sąžiningesnės, etiškesnės ir aplinkai draugiškesnės - žemės ūkio politikos. Vertinant mūsų šalį valdančių pseudožalių „valstiečių” politiką, panašu, kad tokio protesto poreikis bręsta ir Lietuvoje.

Skaityti daugiau 7
30 10 2017

Ieva Budraitė: Kodėl vaikams klimato kaita rūpi labiau nei ministrui?

By

Praėjusią savaitę 7 portugalų vaikai, kurių gyvenamąsias apylinkes nusiaubė miškų gaisrai, padavė 47 Europos valstybes į teismą dėl pasyvumo stabdant klimato kaitą. Kaip šie vaikai reaguotų sužinoję, jog Lietuvos Aplinkos ministras Europos Sąjungos lygiu derasi dėl didesnių kvotų, sudarančių sąlygas dar intensyvesniam oro teršimui?

Skaityti daugiau 2
3 12 2015

Prieš Jungtinių Tautų Klimato Kaitos konferenciją – pasaulinis klimato kaitos žygis Vilniuje Vilniuje

By

Lapkričio 29 d. Lietuvos žaliųjų partija Vilniuje inicijavo Klimato kaitos žygį, kuriuo prisijungė prie visame pasaulyje vykstančių tūkstančių masinių renginių, kuriais siekiama paraginti Paryžiuje, Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje dalyvaujančius pasaulio lyderius susitarti dėl ambicingesnių tikslų, mažinant šiltnamio efektą sukeliančią dujų emisiją ir taip suvaldant klimato kaitą.  Vilniuje vykęs „Klimato kaitos žygį“ nuo Katedros aikštės pajudėjo iki šalia LR Vyriausybės rūmų esančios V. Kudirkos aikštės. Prie iniciatyvos prisijungė apie 100 aktyvių žmonių, įvairių nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių ir DAROM

Skaityti daugiau
20 11 2015

Tavo klimato akimirka – klimato kaitos žygyje Vilniuje

By

Lapkričio 29 d. (sekmadienį) 13 val. visus neabejingus klimato kaitos problemai Lietuvos žaliųjų partija kviečia susiburti ir dalyvauti pasauliniame „Klimato kaitos žygyje“. Lietuvoje žygis prasidės Katedros aikštėje ir pajudės iki Vyriausybės (V. Kudirkos aikštės). Šią dieną „Klimato kaitos žygiuose“ savo valstybėse dalyvaus žmonės nuo Lietuvos iki Niujorko ir Rio. Šiuo metu numatoma apie 2000 renginių visame pasaulyje, kurių metu žmonės ragins Paryžiuje, Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje susitiksiančius pasaulio lyderius susitarti dėl ambicingesnių tikslų ir

Skaityti daugiau
21 10 2015

Klimato kaitos diskusijose – nuo Lietuvos klimato politikos iki žaliųjų sprendimų miestams

By

  Lietuvoje investicijos į klimato kaitos mažinimą gali šalies ekonomikai suteikti didelį impulsą  – tai nuskambėjo pirmadienį Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio inicijuotoje konferencijoje, kurioje buvo pristatomos Lietuvos klimato permainos, valstybės klimato kaitos politika, kalbama apie išmaniuosius, energiją taupančius sprendimus pramonėje, miestų planavime, renovacijoje. „Investicijos į klimato kaitos mažinimą gali duoti ekonominės naudos, nes investicijos į energijos efektyvumą, į žaliųjų darbo vietų kūrimą yra ekonomiškai naudingos. Tai ypač rodo išaugęs pasaulio investuotojų

Skaityti daugiau
8 10 2015

KONFERENCIJA. Žalioji ekonomikos reforma: kaip klimato kaitą mažinantys sprendimai gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo?

By

Spalio 19 d. (pirmadienį) 10 val. Seimo Europos informacijos biure (Gedimino pr. 53, III-ieji Seimo rūmai) vyks konferencija „Žalioji ekonomikos reforma: kaip klimato kaitą mažinantys sprendimai gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo?“. Konferencija rengiama prieš šiais metais lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje vyksiančią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją. Jos metu pasaulio valstybės privalės susitarti dėl veiksmų mažinant klimato kaitą, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau nei 2 laipsniais. Konferencijoje „Žalioji ekonomikos reforma“ išgirsite

Skaityti daugiau
30 12 2014

M. Nagevičius. Kova su klimato kaita: ar Lietuvos katalikai išgirs Romos popiežių?

By

Nors Lietuvoje Romos katalikais save laiko daugiau kaip trys ketvirtadaliai gyventojų, tačiau labai maža dalis jų yra girdėję apie pastarųjų metų itin aktyvią Vatikano poziciją klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos plėtros atžvilgiu.  O išgirsti reikėtų. Visų pirma tiems Lietuvos politikams, kurie laiko save katalikais, tačiau nepaisydami to leidžia sau viešai išsakyti savo asmenines abejones žmonijos indėliu į klimato kaitą ir kritikuoti atsinaujinančios energetikos plėtros Lietuvoje iniciatyvas. Popiežius Pranciškus šiemet ne vieną kartą kreipėsi į Pasaulio lyderius, ragindamas juos imtis

Skaityti daugiau
5 11 2014

Indrė Kleinaitė: Briuselis nepadeda Lietuvai mažinti energetinės priklausomybės

By

Spalio 23–24 d., Briuselyje susirinkę ES šalių vadovai sutarė dėl klimato ir energetikos tikslų 2030-iesiems metams. Tokioms šalims kaip Lietuva, kurios pasižymi ypač didele energetine priklausomybe nuo importo, pasiektas susitarimas yra per silpnas, kad būtų gera žinia. Šalys susitarė bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su 1990 m. lygiu, iki 27 proc. padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį ir padidinti energijos efektyvumą iki 27 proc. Energijos efektyvumo tikslas nėra įpareigojantis, o atsinaujinančiosios energijos tikslas yra iškeltas visai

Skaityti daugiau
23 09 2014

Iš Niujorke susitinkančių pasaulio vadovų tikimasi ambicingesnių tikslų dėl klimato kaitos mažinimo politikos

By

Šiandien Niujorke prasideda Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikimas dėl klimato kaitos, kuris yra itin svarbus siekiant susitarimo tarp valstybių ir ieškant bendrų problemos sprendimo būdų. Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, Lietuva šiame susitikime gali tapti šalimi lydere, kuri gali skatinti valstybes imtis ryžtingesnių veiksmų ir įsipareigojimų dėl klimato kaitos mažinimo. „Nors Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“, yra numatyti siekiai iki 2020 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su 1990 metais,

Skaityti daugiau
19 09 2014

Lietuvos žaliųjų partija ragina Lietuvos valdžią laikytis griežtesnių klimato kaitos standartų

By

Likus kelioms dienoms iki Niujorke vyksiančio pasaulio lyderių susitikimo dėl klimato kaitos mažinimo, Lietuvos žaliųjų partija, remdama nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi dėl Lietuvos pozicijos Europos Vadovų Taryboje svarstant ES klimato kaitos ir energetikos tikslus 2030 metams, šiandien oficialiai kreipėsi į prezidentę, premjerą, aplinkos ir energetikos ministrus ragindama neryžtingus politikus imtis aktyvesnių veiksmų, sprendžiant klimato kaitos problemą ir siekti ambicingesnių siekių pasaulio lyderių suvažiavime. KREIPIMASIS   Dėl ambicingesnių siekių pasaulio lyderių suvažiavime dėl klimato kaitos   Rugsėjo

Skaityti daugiau
17 09 2014

Sekmadienį vilniečiai kviečiami prisijungti prie pasaulinio „Klimato kaitos žygio“

By

Rugsėjo 21 d. (sekmadienį) 13 val. Vilniuje nuo Prezidentūros (S. Daukanto aikštė) link Vyriausybės (Gedimino pr. 11) pajudės „Klimato kaito žygis“, prie kurio žalieji kviečia prisijungti visus, neabejingus klimato kaitos problemai. Šiuo renginiu prisidedama prie didžiausios pasaulyje žmonių mobilizacijos, kuri vyks vos kelios dienos iki Niujorke vyksiančio pasaulio lyderių susitikimo. Jame bus aptariama bendra valstybių politika ir veiksmai dėl klimato kaitos mažinimo. „Klimato kaitos žygis“ yra pasaulinio renginio (originalus pavadinimas – „People‘s Climate March“), organizuojamo

Skaityti daugiau
22 05 2014

Spręsti klimato kaitos problemas pasižadėjo trečdalis kandidatų į EP

By

Pasižadėjimus dėl klimato kaitos politikos pasirašė 80 kandidatų į Europos Parlamentą, arba 37 proc. visų kandidatų. Jie įsipareigojo spręsti su klimato kaita susijusias problemas, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą bei mažinti iškastinio kuro gavybą. „Rezultatai viršijo visus mūsų lūkesčius - pasižadėjimus pasirašė 80 politikų, 37 proc. visų dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose. Daugiausiai pasirašiusiųjų buvo Lietuvos žaliųjų partijoje (21) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (19)“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė viešosios įstaigos „DVI Darnaus vystymo

Skaityti daugiau
10 02 2014

Lietuva turėtų siūlyti Europos Sąjungai ambicingesnių klimato politikos tikslų

By

Vakar Aplinkos ministerijoje susirinkę Vyriausybės, mokslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai kaip svogūną lukšteno daugialypį klimato kaitos klausimą. Konferencija rengta siekiant pasidalinti skirtingų valstybės sektorių informacija bei mokslo duomenimis ir pasirengti pateikti Lietuvos poziciją dėl Europos Sąjungos klimato ir energetikos politikos iki 2030 m. Klimato kaitos padariniai, stebimi Lietuvoje Pirmoje konferencijos dalyje mokslininkai pateikė keletą faktų apie kintančio klimato poveikį mūsų šaliai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorė Vida Augūnienė patvirtino, kad pasaulinis vidutinės temperatūros augimas stebimas ir

Skaityti daugiau
14 11 2012

Dalinamės tarptautinėmis naujienomis iš klimato kaitai mažinti skirtų darbo grupių

By

Dalinamės tarptautinėmis naujienomis iš klimato kaitai mažinti skirtų darbo grupių: Greenpeace regulation of transport CO2 emisions Greens/EFA group demands for the climate change conference in Doha Qatar (COP 18)   The Greens/EFA regrets the lack of progress by the EU on both mitigation and ensuring the continuity of climate finance, and fears this could have serious implications for the credibility of the EU but also the overall UN efforts to tackle climate change.   The

Skaityti daugiau