referendumas

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų tru­pu­tė­lį keis­ta, kad vėl mes kryps­ta­me į dis­ku­si­ją apie ener­ge­ti­ką, apie ato­mi­nę ener­ge­ti­ką, jos rei­kia ar ne­rei­kia. Tai yra la­bai rei­ka­lin­ga ir bū­ti­na dis­ku­si­ja ir ją tik­rai rei­kė­tų tęs­ti. Bet šian­dien mes tu­ri­me dis­ku­tuo­ti apie tai, ką mus įpa­rei­go­ja įsta­ty­mas, tai yra kaip mes įgy­ven­di­na­me tau­tos spren­di­mą, pri­im­tą re­fe­ren­du­me, ne­sta­ty­ti ato­mi­nės elek­tri­nės. To­dėl aš pa­tei­kiau at­ski­rą pa­tai­są prie dar­bo gru­pės iš­va­dų. Di­džia­jai iš­va­dų da­liai aš ga­lė­čiau pri­tar­ti, iš­sky­rus ke­le­tą da­ly­kų, ku­riuos gal

L. BALSYS (MSNG). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, prem­je­re, mi­nist­rai! Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ti­jos var­du svei­ki­nu pa­tį Vy­riau­sy­bės su­si­for­ma­vi­mo fak­tą. Jau tik­rai lai­kas pra­dė­ti dirb­ti, o ne vien rū­pin­tis sa­vo an­glų kal­bos ge­bė­ji­mais. Taip pat džiu­gi­na pro­gra­mi­nė nuo­sta­ta siek­ti Lie­tu­vos ge­ro­vės ei­nant ža­lio­sios eko­no­mi­kos ir ener­ge­ti­kos ke­liu, to­kiu ke­liu ei­na to­kios ša­lys kaip Vo­kie­ti­ja ir ap­skri­tai vi­sa Eu­ro­pos Są­jun­ga. Bet, įver­tin­da­mas an­glų kal­bos reikš­mę jū­sų gy­veni­me, no­rė­čiau pri­min­ti an­glų pa­tar­lę, ku­ri sa­ko: „Vie­nu me­tu val­gy­ti py­ra­gą ir jį tu­rė­ti ne­įma­no­ma“. De­ja,