7 02 2024

Pakarklės miško Kauno rajone apsaugojimui surinkti beveik 2300 parašų

By

Kauno rajone esančiame Pakarklės miške įmonei „Rizgonys“ siekiant kasti karjerą, tam nepritariantys vietos gyventojai, žalieji, aktyvaus turizmo mėgėjai, žygeiviai ir dviračių klubų atstovai parengė kreipimąsi, kuriuo prašo nedelsiant šiam miškui grąžinti anksčiau buvusią IIB grupę, kuriai priklausančių miškų paskirtis – visuomenės rekreacija, kas apsunkintų ūkinės veiklos vykdymą šiame miške. Kreipimąsi pasirašė beveik 2300 žmonių, juos Lietuvos žaliųjų partijos atstovai trečiadienį įteikė aplinkos viceministrui Kęstučiui Šetkui. Prašymas Tarybos sprendimu užkirsti kelią karjero kasimui pasiekė ir Kauno

Skaityti daugiau
5 02 2024

Remigijus Lapinskas. Kas blogai žemės ūkyje? O gal blogai reguliuojančių galvose?

By

Ką tik praūžė, prapypsėjo ir savo traktorių žiburiais Vilnių nušvietė Lietuvos ūkininkų mitingas (o gal streikas ar akcija, visko jame buvo). Šalia tuo pat metu būgnus mušė aplinkosaugininkai ir žalieji, reikalavę iš valdžios nedaryti kompromisų gamtos sąskaita. Ūkininkų mitinge apsilankė daug politikų, beveik visi jie buvo nušvilpti, tačiau susitikimuose su Vyriausybės vadove ūkininkai gavo pažadų ir išsiskirstė. Ar ilgam? Nutylima problema Po šios akcijos vyko „LRT forumas“, kuriame skirtingos pusės (ūkininkai, aplinkosaugininkai, mokslo atstovai, žemės

Skaityti daugiau
2 02 2024

Dr. Marija Žukovskienė. Kai atkurti tai, ką sugadinai, tampa „baudžiava“

By

Tokius protestus, kaip kad sausį Vilniuje suorganizavo ūkininkai, matome nedažnai. Džiaugiuosi, kad kiekvienas turime galimybę taikiai išreikšti savo poziciją ir siekti pokyčių. Galima būtų netgi pagirti tokį susitelkimą. Tačiau džiaugsmas greitai baigiasi pamačius kai kurių protestuojančių plakatus ar išgirdus kai kuriuos pasisakymus.  „Atkurti pievas, pelkes? Tai dar ir baudžiavą atkurkim!“ – tokius žodžius vaizduojančiu plakatu buvo papuoštas vienas iš šimtų traktorių, kelioms dienoms apsilankiusių sostinėje. Prisiminus dar ir vienos ūkininkės pasisakymą, kad „griežlės kiaušinių nededa“,

Skaityti daugiau
26 01 2024

Svajūnas Plungė. Žaliasis kursas ar žalieji tauškalai: kaip Vyriausybei sekasi vykdyti savo programą?

By

Šie metai nuostabūs ne tik tuo, kad vilniečių virtuves papildys oranžiniai maišiukai, bet ir tuo, kad laukia greičiausiai bent keturi, o gal ir penki apsilankymai prie balsadėžių. Tai reiškia, kad iki pat vėlyvo rudens vyks aktyvios agitacinės kampanijos, kurių metu bus pasakojama, kaip blogai arba kaip nuostabiai dirbo esama valdžia – kuris variantas skambės, žinoma, priklauso nuo to, kas kalbės. Tad eiliniam piliečiui šiame triukšme susigaudyti, kas iš tiesų yra kas, labai sunku ar net

Skaityti daugiau
24 01 2024

„Kompromisai – ne gamtos sąskaita“: diskusijoje su ūkininkais išreikštas aplinkosaugos balsas

By

Vilniuje vykstant ūkininkų protestams, Lietuvos žaliųjų partija drauge su įvairių aplinkosauginių organizacijų atstovais sostinės centre surengė akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Akcija buvo skirta atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų paminta gamtos apsauga bei ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.  Tarp sostinėje protestuojantiems ūkininkams nepatinkančių politikų sprendimų – daugiamečių pievų atstatymo tvarka kuro akcizo padidinimas, saugomų teritorijų plėtra, vandens apsaugos zonų didinimas, nauja žymėto dyzelino naudojimo tvarka,

Skaityti daugiau
22 01 2024

Žalieji ir aplinkosaugininkai derybose su protestuojančiais ūkininkais ragina nedaryti kompromisų gamtos sąskaita

By

Reikšdami susirūpinimą aplinkos būklės prastėjimu ir reaguodami į dalies ūkininkų išsakomus nerimą keliančius reikalavimus, trečiadienį Vilniuje aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai renkasi į akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.  „Baltijos jūrą kasmet pasiekia 600 tonų

Skaityti daugiau
19 01 2024

Ieva Budraitė. Kas sieja duobkasius, Palangos verslininkus ir protestuojančius ūkininkus?

By

Kuo panašūs Palangos verslininkas ir Lietuvos ūkininkas? Jie nuolat kuo nors nepatenkinti. Per šalta, per karšta, pernelyg lietinga. Skirtumas tas, kad pajūrio verslininkams nuostolių nekompensuojame. Tuo tarpu ūkininkams ne tik daug ką kompensuojame, subsidijuojame, bet ir toleruojame verslo modelį, kuris bet kurioje kitoje rinkoje būtų nepriimtinas. Taip, ne kurorto malonumai, o žemės ūkio sektorius mums kritiškai svarbus, tačiau bėda ta, kad šiandien jis veikia tarsi duobkasys – baigia išrausti tokią gilią duobę, kad iš jos

Skaityti daugiau
11 01 2024

Remigijus Lapinskas. Kaip gražuolis miškas Lietuvoje gali virsti bjauriuoju ančiuku

By

Pastaruosius kelis mėnesius dėl to, kas vyksta Lietuvos miškuose, kyla begalė klausimų. Matome neteisėtai išduotus leidimus kirsti ištisus plotus, matome nesilaikant taisyklių atliekamus kirtimus, plikas kirtavietes bei subjaurotus miškų plotus, kuriuos iki tol žmonės naudodavo rekreacijai. Ir tai vis nesiliauja. Dabar miškams neabejingų žmonių akys ir rūpestis krypsta į Kauno rajoną, kuriame gražų mišką norima paversti pilku Mėnulio reljefu.  Gražuolis miškas prie Nemuno Pakarklės miškas – itin gražus gamtos lopinėlis šalia Nemuno, priklausantis Nemuno slėnyje

Skaityti daugiau
9 01 2024

Lietuvoje – ūkininkų protestai: žalieji kritikuoja trumparegiškumą ir ragina į problemas žvelgti kompleksiškai

By

Lietuvoje į protestą kyla kai kurie ūkininkai – sausio 8 dieną visoje šalyje jie degino laužus, o mėnesio pabaigoje jie žada su žemės ūkio technika vykti į Vilnių. Ūkininkai pasisako prieš daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimą, kritikuoja saugomų teritorijų plėtrą, akcizų politiką ir mini kitas, jų akimis, ūkininkams iškilusias problemas. Lietuvos žaliųjų partija palaiko ūkininkų sprendimą išsakyti savo kritiką taikiu protestu, tačiau ragina nebūti trumparegiškais ir nesivaikyti pelno ilgalaikių ir neatšaukiamų neigiamų pasekmių aplinkai kaina. 

Skaityti daugiau
29 12 2023

Ieva Budraitė. 2023-iųjų aplinkosauginiai šuoliai ir nuopuoliai Lietuvoje

By

Visi aplinkosaugos aktyvistai žino, kokių didelių ir sparčių pokyčių reikia klimato ir aplinkos krizėms suvaldyti. Tačiau tikriausiai nė vienas nėra toks naivus, kad tikėtųsi greitų sprendimų šioje srityje. Čia, deja, judama mažais žingsneliais ir reikia džiaugtis kiekvienu centimetru į priekį. 2023-aisiais Lietuvoje kelis žingsnius į priekį žengėme, tačiau šie nenunešė mūsų toli. Taigi, kur esame ir kokia kryptimi turime eiti toliau? Metrai ir centimetrai pirmyn Vienas ryškiausių žingsnių į priekį – kailinių žvėrelių fermų draudimas.

Skaityti daugiau
11 12 2023

Prieš miškų kirtimus kovojanti aktyvistė: kodėl turime tikrinti institucijų darbą?

By

Protestas po protesto – toks Vilijos Bezumavičiūtės ruduo. Apie padėtį Lietuvos miškuose ir galimą piktnaudžiavimą sanitariniais kirtimais kalba didelė visuomenės dalis, o kai kurie ne tik kalba, bet į miškus keliauja su tipiais, dainomis ir pasiryžimu taikiai šaltyje stabdyti nelegalius kirtimus bei atkreipti dėmesį į, jų nuomone, perteklinius veiksmus miškuose. „Kai girdžiu kažką sakant „mano mišką kerta“, tiesiog turiu ten būti“, – sako Vilija. – Vilija, papasakokite apie Šimonių girioje protestuojant praleistą laiką. Kaip sekėsi

Skaityti daugiau
4 12 2023

Žalieji kritikuoja siūlymą skelbti referendumą dėl miškų ir ragina partijas grįžti prie Nacionalinio miškų susitarimo

By

Opozicinių Seimo frakcijų atstovams siekiant kitąmet skelbti konsultacinį referendumą dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir visiško jų uždraudimo saugomose teritorijose, Lietuvos žaliųjų partija tokį siūlymą vertina skeptiškai ir pabrėžia, kad problemas šalies miškuose efektyviau spręstų parlamentinių partijų iki šiol vilkinamas Nacionalinio miškų susitarimo pasirašymas. 47 Seimo opozicinių frakcijų nariai registravo nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo kitų metų birželio 9 d., vykstant Europos Parlamento rinkimams. Dokumento tekste siūloma referendumo sprendimo formuluotė: „Pritariu riboti plynuosius miško kirtimus

Skaityti daugiau
8 11 2023

Remigijus Lapinskas. Apie „priešiškus“ veikėjus ir valstybinių miškų ateitį

By

Neslėpsiu – rašyti šį komentarą paskatino pasirodęs Valstybinių miškų urėdijos pareiškimas apie „priešiškas nevyriausybines organizacijas” ir dėl jo kilusios diskusijos viešojoje erdvėje. Retai atsitinka, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti mūsų visų turtą, taip agresyviai atsakytų į pareikštą kritiką. O kritika pagrįsta, nes klaidų tikrai padaryta, tiek saugant mišką nuo kenkėjų, tiek jį kertant. Ne priešai, o draugai Manau, kad visas dėl kirtimų sunerimusias organizacijas ir atskirus miško gerove susirūpinusius piliečius vertėtų vadinti miško draugais.

Skaityti daugiau
19 09 2023

Seimui teikiamos pataisos, galinčios vėl atverti kelią naktinių taikiklių įteisinimui: ragina nepataikauti brakonierių lūkesčiams

By

Seimui ketvirtadienį teikiami lydintieji teisės aktai dėl Laukinės gyvūnijos bei Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymų nuostatų, kurių priėmimas būtų pirmasis žingsnis, leidžiantis pradėti iš naujo svarstyti naktinių taikiklių įteisinimą. Dėl šių pakeitimų trūkumo birželį buvo pristabdytas Medžioklės įstatymo pataisų svarstymas. Jei šie lydintieji teisės aktai būtų priimti, Seimas galėtų grįžti prie naktinius taikiklius medžioklėje legalizuojančių pataisų, kurias aršiai kritikuoja gamtosaugininkai ir visuomenininkai. Pakeitimus siūlo naktinių taikiklių įteisinimo iniciatoriai Birželį bandymas įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje

Skaityti daugiau
Nelegalus sąvartynas Klaipėdoje balandį ir rugsėjį
14 09 2023

Žalieji kreipėsi į aplinkosaugininkus dėl bandymo po žemėmis palaidoti nelegalų sąvartyną Klaipėdoje

By

Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdybą dėl galimų pažeidimų naikinant tarp Šiaurės prospekto ir Kaštonų gatvės esantį nelegalų sąvartyną. Lietuvos žaliųjų partiją pasiekė informacija apie tai, kad garažų masyvo teritorijoje susiformavęs nelegalus sąvartynas tvarkomas galimai pažeidžiant aplinkosauginius standartus – statybinis laužas, stambiagabaričiai daiktai, padangos, plastiko, metalo atliekos ir kitos medžiagos užpilamos gruntu. „Gyventojai informavo, kad sąvartynas čia egzistuoja jau ilgą laiką, o dabar, panašu, jį tiesiog

Skaityti daugiau
29 08 2023

Remigijus Lapinskas. Mįslė apie chameleoną ministrą, arba kas žlugdo ekologinius ūkius?

By

Leiskite užminti mįslę. Save jis vadina gamtosaugininku. Nuo vienos partijos jis buvo aplinkos ministru, nuo kitos - žemės ūkio ministru. Labai mėgsta teigti, kad viską išmano ir apseina be patarimų. Tačiau viskas, prie ko prisiliečia, virsta ne auksine reforma, o pražūtingu chaosu, kurį liudija prastėjantys aplinkos būklės rodikliai. Kas jis?   Chameleoninis „profesionalas“ Menu mįslę keturgyslę apie dabartinį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Po 2020 m. rinkimų į šią poziciją jį paskyrė konservatoriai. Prieš tai,

Skaityti daugiau
18 08 2023

Sveikatos priežiūros sistema turi ruoštis klimato krizės pasekmėms

By

Kaitra Lietuvoje Vieniems ji - malonus atostogų sėkmės atributas. Kitiems - sveikatos sunkumus ir darbo naštą sukeliantis reiškinys. Faktas yra vienas - tai ką jaučiame savo kailiu yra klimato kaitos pasekmė. Dar daugiau. Alinančias karščio bangas, sausras, staigias ir stiprias liūtis, potvynius, šalčio bangas - visus šiuos ekstremumus netolimoje ateityje matysime nuolat. Ir tai reiškia, kad turime ruoštis. Deja, kol kas ženklų šiam pasiruošimui nematome. Todėl šią savaitę prisijungėme prie Extinction Rebellion Lietuva aktyvistų demonstracijos

Skaityti daugiau
4 07 2023

Prie Seimo aidėjo benzopjūklų garsai: žalieji ragino parlamentarus atlikti pareigą ir pasirašyti susitarimą dėl miškų

By

Benzopjūklo garsais žalieji šiandien kvietė parlamentinių partijų atstovus išeiti iš Seimo rūmų ir atlikti pareigą Lietuvos miškų ateičiai – pasirašyti jau ilgiau nei metus politinio dėmesio stokojantį „Nacionalinį miškų susitarimą“.  Daugiau nei 400 įvairių sričių specialistų sutelkęs dokumentas, kuriuo siekta apibrėžti labiau subalansuotą šalies miškų vystymą, baigtas rengti pernai birželį, tačiau iki šiol nėra patvirtintas parlamentinių partijų parašais. Siekdama atkreipti dėmesį į šią situaciją, Lietuvos žaliųjų partija prie pat Seimo rūmų politikams gamino „priminimo žinutes“

Skaityti daugiau
28 06 2023

Ketvirtadienį organizuojamas protestas prieš naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimą

By

Seimo narių idėja įstatymu medžioklėje įteisinti naktinio matymo taikiklius visuomenėje sukėlė nepasitenkinimo bangą. Reaguojant į situaciją, ketvirtadienį ryte prie Seimo rūmų organizuojamas protestas, kuriuo siekiama išreikšti nepritarimą papildomo medžioklės įtaiso legalizavimui, kuris, anot organizatorių, tik sudarys prielaidas brakonieriavimo atvejų augimui. Birželio 29 dienos plenarinio Seimo posėdžio darbotvarkėje numatyta balsuoti dėl naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimo. Reaguodama į tai, Lietuvos žaliųjų partija organizuoja protesto akciją, kuria siekia paraginti politikus balsuoti prieš šio medžioklės įrankio legalizavimą ir taip

Skaityti daugiau
4 05 2023

Raginame politines partijas nustoti vilkinti „Nacionalinio miškų susitarimo“ pasirašymą

By

Lietuvos žaliųjų partijos Taryba raštu kreipėsi į visas Lietuvoje veikiančias politines partijas ragindama pasirašyti „Nacionalinį miškų susitarimą“. Dokumento, kuriuo buvo siekta apibrėžti labiau subalansuotą miško kuriamų naudų naudojimą, rengimas užtruko ilgiau nei metus bei sutelkė apie 400 specialistų, atstovaujančių daugiau nei 40 įvairių interesų grupių. Tačiau, nepaisant visų šių specialistų pasiektų sutarimų, politinės partijos nuo pernai birželio vis dar nesusirenka dokumento patvirtinti politiniu lygiu. Žalieji išplatintoje rezoliucijoje atkreipia dėmesį, kad nors bendras miškų plotas Lietuvoje

Skaityti daugiau
13 04 2023

Remigijus Lapinskas. Kas kaltas dėl nepasirašyto „Nacionalinio miškų susitarimo“?

By

  Praėjo dveji metai, kai buvo iškilmingai ir garsiai pradėtas „Nacionalinio miškų susitarimo“ procesas, kurio esmė – siekis bendrakūros ir plačių, atvirų diskusijų būdu rasti Lietuvos miškų ateities vystymo kelią. Tose diskusijose dalyvavo miškų ir ekologijos krypties mokslininkai, miškų savininkai, su mediena susijusio verslo atstovai, miškų sektoriaus darbuotojai, gyventojų bendruomenės ir aplinkosaugininkai – viso virš keturių šimtų specialistų, atstovavusių daugiau kaip keturioms dešimtims įvairiausių organizacijų. Tačiau pastaruoju metu apie procesą nieko negirdėti: tyli ir Aplinkos ministerija, ir Seimas, ir politinės

Skaityti daugiau
7 04 2023

Ieva Budraitė. Kaip ilgai toleruotumėte 9 mėnesius į skolą gyvenantį nuomininką?

By

Devynis mėnesius nemokėti nuomos už kambarį, bet naudotis visais ten prieinamais patogumais - karštu vandeniu ilgam stovėjimui po dušu, elektra visu pajėgumu veikiančiam kondicionieriui, interneto ryšiu ilgiems vakarams prie Netflix, skalbimo mašina dažniausiai teplaunančia vieną porą kojinių, egzotinių vaisių pilnu šaldytuvu. Tokio nuomininko nenorėtų niekas. Tačiau būtent tokiais, į skolą gyvenančiais nuomininkais, esame mes - lietuviai. Nuo balandžio 7 dienos iki pat metų galo gyvensime ateities lietuvių sąskaita, išeikvoję viską, ką Žemės planeta mums buvo

Skaityti daugiau
4 04 2023

Gandralizdžių atkūrimo imitacijos – netinkamas būdas kompensuoti žalą gamtai

By

  Rėmas lauko baidyklei? O gal meninė lauko instaliacija?   Ne, tai atkurtas gandralizdis Ar bent jau tokia turėjusi būti konstrukcija, įrengta po to, kai Utenos rajone, Jasonyse, vykdant kirtimus neseniai sunaikintas nuo 1970 metų baltajam gandrui namais buvęs lizdas.   Baltasis gandras - nacionalinis Lietuvos paukštis, laikomas sveikos gyventi aplinkos indikatoriumi. Nors mūsų šalyje jo populiacija didelė, kitose valstybėse, deja, ne, todėl šis paukštis saugomas tarptautiniu lygiu. ES gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja

Skaityti daugiau
7 02 2023

Pateikėme raginimą Žemės ūkio ministerijai nevilkinti kailių fermo draudimo klausimo

By

    Lietuviai - paskutiniai pagonys Europoje. Ar būsime paskutiniai ir atsisakant žiauraus bei nehumaniško verslo?   Juokelis nekoks, bet būtent tokia mintis kyla stebint absurdišką situaciją. Nors Seimas dar 2021 metų pabaigoje žengė pirmą žingsnį, nutraukiant kailinių žvėrelių fermų veiklą Lietuvoje, antrąjį žengti trukdo Žemės ūkio ministerija, jau 433 dienas vilkdama antrąjį išvados pateikimą Vyriausybei. Be šio dokumento pasiūlymas negali grįžti į Seimo salę ir pagaliau tapti kūnu.   Palaikydami titaniškas Tušti narvai pastangas,

Skaityti daugiau
26 09 2022

Prie Vingio parko vykusiame proteste skambėjo raginimai riboti fejerverkus

By

Šeštadienio vakarą prie Vingio parko, kur vyko kasmetinis fejerverkų festivalis, susirinko protestuotojų minia. Taikią protesto akciją surengę gyventojai ragino atsisakyti masinio fejerverkų naudojimo, motyvuodami oro, dirvožemio ir triukšmo tarša, poveikiu naminiams ir laukiniams gyvūnams, taip pat jautriems žmonėms ir čia gyvenantiems nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Kai kurie protestuotojai dėvėjo medicinines kaukes, ant kurių buvo rašoma „nenoriu kvėpuoti tarša“. Protesto organizatorių teigimu, dalyviai pagrįstai kelia susirūpinimą oro užterštumu, kadangi atsakingos Lietuvos institucijos ne kartą yra viešai

Skaityti daugiau
21 09 2022

Ieva Budraitė. Kaip Vilniaus valdžia gyventojams parodė vidurinį pirštą 

By

Kaip pavadintumėte žmogų, kuris su fanfaromis paskelbia, kad jo namuose alkoholio, kaip šventei nebūtino, žalą sveikatai darančio ir pinigus eikvojančio atributo, nebus nė kvapo, tačiau raginamas uždėti parašą and pažadą kambariokams formalizuojančio rašto, išsisukinėja?  O kaip pavadintumėte tokį, kuris nepraėjus nė metams ne tik bute leidžia rengti vakarėlį, kur alkoholis liejasi laisvai, bet dar ir sako, kad jis čia ne prie ko? Manipuliatoriumi, o gal tiesiog melagiu? Toks epitetas tinkamas ir Vilniaus miesto savivaldybei apibūdinti.

Skaityti daugiau
16 09 2022

Vingio parke bus rengiamas protestas prieš masinį fejerverkų naudojimą

By

Aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės aktyvistai rugsėjo 24 d. prie įėjimo į Vingio parką organizuoja protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą fejerverkų poveikį ir paskatinti jų naudojimo mažinimą. Tą pačią dieną parke vyks ir kasmetinis fejerverkų festivalis. Protesto organizatoriai kviečia visus Lietuvos miestus atsisakyti fejerverkų savo šventėse ir ragina gyventojus edukuoti vieniems kitus, kad ir fiziniai asmenys pirotechnikos naudotų kuo mažiau. Jų įsitikinimu, sostinė turėtų demonstruoti teigiamą pavyzdį ir nesudaryti sąlygų vykti tokiems renginiams

Skaityti daugiau
22 08 2022

Per didelis laimikis – ne tavo, o gamtos (kreipimasis į AM)

By

Kreipėmės į Aplinkos ministeriją sveikindami siūlymą įvesti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus, bet siūlome tuo neapsiriboti.   „Atsižvelgdami į per dažną taisyklių kaitaliojimą, raginame ministeriją imtis pokyčių ir vienu metu iš esmės pakeisti Mėgėjiškos žūklės taisykles, pagaliau įvedant ne tik minimalius, bet ir maksimalius paimamos žuvies dydžius, kad nebūtų iš gamtos imamos pačios vertingiausios trofėjinės žuvys.   Taip pat dar kartą raginame kuo skubiau atsisakyti verslinės žvejybos visuose Lietuvos vidaus vandenyse, įskaitant ir Kuršių

Skaityti daugiau
2 08 2022

Martynas Petraitis: 50 rudos atspalvių, arba kaip „valstiečiai“ pramušinėja politinės moralės dugną

By

Aurelijus Veryga oficialiai pranešė sieksiantis Kauno miesto mero posto ir pristatė savo rinkimų programą. Esminis jos akcentas – žalumas, arba darnumas, ir šeima. Įvertinus „valstiečių“ pažangą šiose srityse jų valdymo metu, natūraliai kyla klausimas – kaip ilgai jie pasiryžę mulkinti rinkėjus ir pramušinėti politinės moralės dugną savo „rudą“ politiką vis dar krikštydami „žaliu“ vardu?

Skaityti daugiau
4 07 2022

Lietuvos žaliųjų partija priėmė sprendimą dalyvauti savivaldos rinkimuose

By

Šeštadienį ryte vykusiame tarybos posėdyje Lietuvos žaliųjų partija nusprendė dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė sprendimą motyvavo nepakankamu dabartinės valdžios dėmesiu sveikos aplinkos kūrimui. Tai, anot pirmininkės, iliustruoja ir Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo rezultatai. „Neseniai atliktas Lietuvos savivaldybių reitingas leido dar kartą įsitikinti, kad nepaisant globalių iššūkių ir Europos Sąjungos propaguojamos žaliosios politikos, savivaldybių lygiu Lietuva vis dar neskiria pakankamai dėmesio aplinkosaugai, o tai reiškia – ir sveikos aplinkos

Skaityti daugiau
23 05 2022

Savivaldybes kviečia pasirašyti memorandumą dėl fejerverkų atsisakymo

By

Visas Lietuvos savivaldybes šiandien pasiekė kvietimas pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų iki spalio 24 d. atsisakyti pirotechnikos gaminių. Siekiant užtikrinti tokio sprendimo ilgalaikiškumą, memorandumo autoriai savivaldybes ragina įtvirtinti jį teisės aktu. Pasirašydamos šį memorandumą savivaldybės savanoriškai įsipareigotų atsisakyti fejerverkų ir kitų pirotechnikos gaminių naudojimo visų viešų renginių metu, taip pat turėtų įpareigoti šios nuostatos laikytis ir visas sau pavaldžias įstaigas. Teisės aktų priėmimui siūloma simbolinė data – spalio 24 d. Šią dieną minima Tarptautinė klimato

Skaityti daugiau
19 05 2022

Remigijus Lapinskas. Nacionalinis miškų susitarimas: stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia?

By

Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procesas, trukęs ilgiau nei vienerius metus, eina į pabaigą. Tai, ko gero, pirmasis Lietuvos istorijoje bendrakūra paremtas procesas, įtraukęs dešimtis organizacijų ir šimtus ekspertų, politikos, verslo ir bendruomenių atstovų. Jo tikslas buvo sukurti nacionalinį dokumentą, įtvirtinantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės, subalansuotos miško politikos krypčių. Kaip pavyko? Stiklinė pusiau pilna ir mes galime teigti, kad buvo atrastas sąlytis tarp skirtingų interesų, poreikių, vizijų? O gal atvirkščiai – stiklinė pusiau tuščia, nes nepavyko,

Skaityti daugiau
7 04 2022

Ieva Budraitė. Nuo šiandien gyvename į skolą

By

Ar žinojote, kad šiandien prabudusi Lietuva iki pat metų pabaigos gyvens į skolą? Kodėl? Nes būtent balandžio 7-ąją šiais metais mūsų šalis mini Žemės pereikvojimo dieną, žyminčią ribą, nuo kada pradedame naudoti planetos mums skirtus išteklius ateities kartų sąskaita. Tai reiškia, kad per 3 mėnesius ir 7 dienas mes išeikvojome viską, ką planeta mums galėjo pasiūlyti visiems metams.  Ši simbolinė riba turėtų mus priversti susimąstyti, kaip intensyviai vartojame ir paskatinti peržiūrėti ar išties dabartinis tempas

Skaityti daugiau
7 02 2022

Neries upėje ir vėl užfiksuota tarša smulkiomis plastiko dalelėmis

By

Sekmadienio popietę Neries upės vandens ruože tarp Paneriškių ir Papiškių pastebėtos smulkaus plastiko dalelių sankaupos. Dėl užfiksuotos taršos Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į atsakingas institucijas, ragindama nustatyti taršos šaltinį, kuo skubiau sustabdyti tolesnį plastiko dalelių patekimą į upę ir užtikrinti, kad susikaupę teršalai būtų pašalinti. Taršą pastebėjęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pavaduotojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis teigia, kad smulkios plastiko dalelės šiuo metu plūduriuoja Neries vandenyje, ruože tarp Paneriškių ir Papiškių. Jo

Skaityti daugiau
17 01 2022

Ieva Budraitė: „Įsidėmėkite šių politikų pavardes – jiems nusispjauti ant Jūsų ateities“

By

Šią savaitę Seimas atmetė siūlymą, galintį ženkliai prisidėti prie oro taršos ir nuo jos mirštančių Lietuvos žmonių skaičiaus mažinimo. Omenyje turiu automobilio taršos mokestį reformuojantį įstatymą. Balsuodami Seimo nariai pademonstravo savo atsakomybės ir toliaregiškumo lygį. Kviečiu susipažinti su pavardėmis tų, kuriems politinis išskaičiavimas pasirodė svarbiau nei išsaugoti Jūsų sveikatą ir pilną piniginę. 

Skaityti daugiau
3 01 2022

Ieva Budraitė. Keturi patarimai žalioms Naujųjų metų rezoliucijoms

By

Naujieji metai žymi naują pradžią. Duodame pažadus sau keisti įpročius: daugiau sportuoti, skaityti, imtis įgyvendinti senas svajones. Aplinkai neabejingų žmonių pasižadėjimai susiję su klimato krizės aliarmu: mažiau ar jokios mėsos, daugiau kelionių viešuoju transportu ir pėsčiomis, jokio perteklinio plastiko ir t.t. O kokias Naujųjų metų rezoliucijas turėtų duoti mums visiems žaidimo taisykles nustatantys politikai? 

Skaityti daugiau
28 12 2021

Naujuosius metus be fejerverkų pasitiks ir Alytus

By

Reaguodama į Lietuvos žaliųjų partijos kreipimąsi, Alytaus miesto savivaldybė pranešė, kad Naujuosius metus pasitiks be fejerverkų. Tą patį ji ragina daryti ir miesto kultūros įstaigas bei renginių organizatorius.  „Alytus yra aplinkai draugiškas miestas, turintis daug žaliųjų erdvių ir vystomas siekiant mažesnio poveikio aplinkai. Čia diegiami aplinkai draugiški energijos taupymo ir gamybos būdai, miestiečių sąmoningumas prisideda prie spartaus artėjimo link klimatui neutralaus miesto statuso, todėl miestas 2022 metus pasitiks be fejerverkų“, – rašoma Lietuvos žaliųjų partijai

Skaityti daugiau
6 12 2021

Naujųjų metų naktį kviečiame gyventojus ir savivaldybes atsisakyti fejerverkų

By

Didžiųjų metų švenčių atributu tapę fejerverkai džiugina ne visus. Iki 8 kartų padidėjusi oro tarša, iš namų pabėgę gyvūnai ir ramybės nerandantys miško žvėrys, įsiplieskę gaisrai ir susižaloję gyventojai, visa tai – ne visiems matoma jų kaina. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipiasi į gyventojus ir visas Lietuvos savivaldybes, ragindama per šventes, o ypač Naujųjų metų naktį, atsisakyti fejerverkų.

Skaityti daugiau
24 11 2021

Dėl pratęsto leidimo laukuose pilti mėšlą gali būti užteršti vandens telkiniai

By

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos neseniai pratęsė leidimą ūkininkams paskleisti dirvoje mėšlą ir srutas. Aplinkosaugos ekspertai tokį sprendimą vertina kritiškai – dėl nepalankių meteorologinių sąlygų laukuose išpiltas mėšlas gali užteršti vandens telkinius ir turėti rimtų ekologinių pasekmių. Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į abi ministerijas ragindama sprendimą atšaukti.

Skaityti daugiau
9 11 2021

Svajūnas Plungė: Paprastas būdas išgelbėti pasaulį, arba kodėl svarbu atsisakyti „teršėjas nemoka“ principo?

By

Škotijos Glazgo mieste vykstanti klimato konferencija COP26 artėja prie finišo tiesiosios. Nors joje buvo priimti įvairūs pažadai, pavyzdžiui, mažinti miškų nykimą ir metano emisijas bei didinti pagalbą besivystančioms šalims, aplinkosauginių organizacijų ji buvo įvertinta kaip 26 nesėkmė. Nes panašių pažadų buvo ir anksčiau, bet jie nebuvo įgyvendinti. Žiniasklaidoje apie šią konferenciją mirgėjo milijonas žinučių. Išskyrus vieną. O tos vienos žinutės užtektų, kad visos problemos pradėtų spręstis. Nereikėtų nieko gėdyti, reikalauti ar važiuoti į dar 26

Skaityti daugiau
6 10 2021

Gintas Umbrasas: Kodėl institucijoms nerūpi aplinkos apsauga?

By

Namą ant ežero kranto vis dažniau galima sutikti sėkmingo žmogaus atributų sąraše. Tiesa, toks „malonumas“ dažnai brangiai kainuoja ne tik jo pirkėjui, bet ir gamtai. Kokią kainą už agresyvią žmogaus invaziją į gražiausius gamtos kampelius iš tiesų sumokame ir kodėl atsakingos institucijos vietoje to, kad prisiimtų atsakomybę problemas spręsti, stumdo jas po vis kitų įstaigų koridorius?

Skaityti daugiau
4 10 2021

Nepaisant tai draudžiančių įstatymų į Lietuvą deginti vežamos atliekos iš kitų šalių

By

Į Lietuvą importuoti atliekas jų deginimui draudžia įstatymai. Nepaisant to, viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad šiukšlės iš kitų valstybių vis dėlto yra vežamos į deginimo jėgaines Lietuvoje. Tokių kalbų pagrįstumą patvirtino ir Aplinkos ministras, informavęs, kad dėl to Aplinkos apsaugos departamentas yra pradėjęs tyrimą. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad tokie nusikaltimai turi būti ne tik maksimaliai greitai ir skaidriai išsiaiškinti, bet ir griežtai įvertinti. „Negalime leisti, kad Lietuva taptų antrarūše – atliekų

Skaityti daugiau
25 09 2021

Lietuvos žaliųjų partija ragina Vilniaus miesto savivaldybę įvertinti fejerverkų festivalio žalą

By

Dėl šiandien Vilniuje vyksiančio ir sostinės globojamo fejerverkų festivalio Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Prašoma paaiškinti, ar savivaldybė ketina įvertinti galimą šio renginio poveikį aplinkai, žmonėms ir gyvūnams, kodėl festivalis rengiamas bioįvairove turingame Vingio parke ir kaip žadama kompensuoti padarytą žalą.  Savivaldybei adresuotame rašte pabrėžiama, kad dėl masinio fejerverkų šaudymo ore gali žymiai išaugti kietųjų dalelių koncentracija (nuo kelių iki kelių dešimčių kartų), formuotis smogas ir antriniai teršalai. Nesudegę pirotechnikos gaminių komponentai

Skaityti daugiau
9 09 2021

Ieva Budraitė. Ar taršos mokestis persodins mus į elektromobilius?

By

Rugsėjo 9-oji minima kaip Pasaulinė elektromobilių diena. Deja, Lietuvoje ją, matyt, švęs vos 3585 asmenys. Šio mėnesio duomenimis, būtent tiek elektromobilių yra registruota mūsų šalyje. Tai – vos 0,2 proc. nuo viso gyventojų ir juridinių asmenų automobilių parko. Ko reikia, kad bent priartėtume prie tokių šalių kaip Vokietija ar Portugalija, kur elektromobiliai sudaro 13.5 proc. autoparko? Ir ar nauji automobilių registracijos ir naudojimo mokesčiai gali paskatinti lūžį Lietuvoje? Pasaulinė elektromobilių diena (angl. World EV Day) 

Skaityti daugiau
8 09 2021

Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į institucijas dėl žuvininkystės ūkiuose į vandenį pilamo mėšlo

By

Aplinkosaugininkus pasiekė informacija, kad į žuvininkystės ūkiuose esančius vandens telkinius dideliais kiekiais (kaip organinė trąša) yra pilamas mėšlas. Negana to, paaiškėjo, kad tai leidžia šalyje galiojantys įstatymai. Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į atsakingas institucijas ragindama skubiai lopyti reglamentavimo spragas, nes tokia praktika gali daryti neigiamą įtaką vandens telkinių būklei ar net tokiuose telkiniuose užaugintą žuvį vartojantiems žmonėms. 

Skaityti daugiau
3 08 2021

Aplinkosaugos institucijoms įteikta peticija dėl „Grigeo Klaipėda“ veiklos stabdymo

By

Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos departamentui šiandien buvo įteikta peticija, kuria pasirašiusieji reikalauja stabdyti AB „Grigeo Klaipėda“ veiklą. Peticiją iniciavusios Lietuvos žaliųjų partijos atstovai įsitikinę, kad bendrovė neturėtų veikti kol kompetentingos valstybės institucijos ištirs ir konstatuos, ar ji yra pajėgi gamybą vykdyti laikydamasi aplinkos apsaugos standartų.  Dokumento autoriai apeliuoja į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą, kuris numato, kad Aplinkos apsaugos departamentas turi teisę nutraukti aplinkai kenksmingą fizinių ar juridinių asmenų veiklą, jei jie teršia aplinkos

Skaityti daugiau
21 07 2021

Viešais pinigais remiama „benzingalvių” puota klimato krizės akivaizdoje

By

Šį savaitgalį Palangą jau 21 kartą drebino sportinių automobilių lenktynės. Klimato krizės kontekste vienas degantis ir 40 super taršių automobilių, 1000 kilometrų zujančių ratu, atrodo makabriškai. Didelis svetimos gėdos jausmas apima matant, kokį platų būrį scenos, sporto ir socialinių tinklų žvaigždžių bei verslo įmonių šios lenktynės suburia. Tačiau labiausiai šokiruoja faktas, kad tokiam taršiam reginiui finansavimą skiria ir viešasis sektorius – pvz., Palangos savivaldybė 2019 metais priėmė sprendimą kasmet šioms lenktynėms skirti po 10 000

Skaityti daugiau
9 07 2021

Ieva Budraitė: Ar taip pat panikuosime, kai Lietuvą pasieks klimato pabėgėliai?

By

Per sieną į Lietuvą netikėtai pradėję plūsti nelegalūs migrantai parodė, kad tokiems iššūkiams nesame pasiruošę. Tarp eilučių komunikuojama, kad hibridinis karas bus kariaujamas atvykusių žmonių orumo sąskaita. Tačiau tai problemą gilina, o ne sprendžia. Turime keisti požiūrį ir ruoštis laikams, kai imigrantų antplūdis Lietuvoje bus ne dešimtmečio įvykis, o dažnas ir neišvengiamas dar ne iki galo suvokiamo kompleksikšumo reiškinio – klimato krizės – padarinys. 

Skaityti daugiau
2 07 2021

Svajūnas Plungė: Kur dingsta emisijos?

By

Klimato krizė vis dažniau įtraukiama į pasaulio ar bent jau Europos Sąjungos lyderių darbotvarkes. Paryžiaus susitarimas, ES žaliasis kursas, net ir Lietuvos nacionaliniai planai iš pirmo žvilgsnio tarsi nuteikia optimistiškai. Norisi tikėtis, kad pagaliau reikalai pradės judėti problemos sprendimo link. Tiesa, vertėtų paskubėti, nes šis dešimtmetis yra paskutinis, kai žmonija dar gali kalbėti apie galimybes. Visi kiti bus skirti tik kalboms apie galimybes, kurias išnaudojome arba praleidome.  Pasak mokslininkų, norint išlaikyti klimatą tokiame taške, kuris

Skaityti daugiau
30 06 2021

Ieva Budraitė: Ar tikrai atsisveikiname su vienkartiniu plastiku?

By

Liepos 3-ioji – svarbi data daugeliui tvarumo entuziastų. Šia dieną įsigalioja ES direktyvos reikalavimas drausti rinkai teikti tam tikrus vienkartinius plastiko gaminius. Daugelis tikisi, kad nuo šios dienos parduotuvių lentynose ir kavinėse neliks plastikinių gėrimų šiaudelių, lėkščių, stalo įrankių ir kitų žaliuosius erzinančių nedovanotinų perteklinio vartojimo apraiškų. Tačiau pasidomėjus, kaip valstybė ketina kontroliuoti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą, tenka nuogąstauti, kad išaušus liepos 3-iosios rytui perversmo visgi neišvysime.   Priešistorė Direktyva, kurio taip ilgai laukė gyvenimo be atliekų

Skaityti daugiau
18 06 2021

Ieva Budraitė: Maisto švaistymo kaina piniginei ir planetai – per didelė

By

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma maždaug 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia maždaug 143 mlrd. eurų. Bet tai tik viena medalio pusė. Maisto švaistymas veda ne tik prie ekonominių, bet ir prie aplinkosauginių bei socialinių pasekmių. Minint Tvarios gastronomijos dieną kviečiu susimąstyti apie iššūkius, kurie slypi mūsų lėkštėse.

Skaityti daugiau
14 06 2021

Žemės ūkio ministeriją ragina peržiūrėti draudimą smulkinti ir paskleisti žolę laukuose

By

Žemės ūkio ministerija šiemet priėmė sprendimą drausti ūkininkams laukuose paskleisti smulkintą žolę. Lietuvos žaliųjų partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė dr. Inga Laurušonė tokį sprendimą kritikuoja teigdama, kad toks reguliavimas gali turėti neigiamų padarinių žemės ūkio veiklos vystymuisi bei Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimui. Lietuvos žaliųjų partija oficialiu raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, ragindama peržiūrėti naują tvarką. Nerimaujama, kad sprendimas turės neigiamos įtakos daugiametėms pievoms, todėl ministerijos teiraujamasi, ar šiuo metu yra vykdoma ariamų pievų

Skaityti daugiau
12 04 2021

Ieva Budraitė. Žaliuojantys Nemuno šlaitai ar vaizdingesnė gatvė išrinktiesiems?

By

Alytus – tvariai augantis galimybių miestas. Bent jau tokia vizija yra piešiama oficialiuose miesto dokumentuose. Tačiau konkretūs savivaldybės administracijos sprendimai dėl miesto infrastruktūros plėtros verčia kelti klausimą, ar vizija nevirs tik žaliosios miglos pūtimu?  Su mano atstovaujama organizacija susisiekė vieno iš Alytaus mikrorajonų – Kurorto – seniūnaitijos gyventojai, pasidalindami nuostabą keliančia istorija. Apeinant teisės aktus Alytuje ketinama šalia dviračių tako, nutiesto palei kairiąją Nemuno krantinę, įsprausti gatvę. Gatvės įrengimas reikalautų paaukoti rekreacinį potencialą turinčią teritoriją

Skaityti daugiau
19 03 2021

Ieva Budraitė: Neleiskime išaušti tyliajam pavasariui

By

Sulaukėme 29-osios Žemės dienos, o tai reiškia, kad prabėgo dar vieni metai, per kuriuos galėjome žengti ambicingus žingsnius klimato krizei stabdyti. Deja, sprendimų vis dar per mažai, o klimatas nelaukia. Prieš pusšimtį metų industrializacija paremtoje JAV visuomenėje mokslininkės knyga sugebėjo padėti pamatus aplinkosauginiam sukilimui, o ekologinės nelaimės privertė Vyriausybę paversti gamtos apsaugą politinio lygmens iššūkiu. Ar galime šiomis istorijomis kaip įkvėpimo šaltiniu pasinaudoti ir šiandien? Kovo 20-oji visiems gerai žinoma, kaip pavasario lygiadienis, kai dienos

Skaityti daugiau
15 03 2021

Remigijus Lapinskas: Ar Lietuvos žemės ūkis gali būti tvaresnis?

By

Ingridos Šimonytės vyriausybė „žaliuoja“:  daugiau žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančios energetikos, daugiau energetinio efektyvumo, gamtos apsaugos, draugiškesnių gamtai technologijų ir inovacijų, netaršaus transporto, netgi ir mokesčių reforma turi „žaliosios mokesčių reformos“ požymių. Kol kas visa tai vyriausybės planuose, „ant popieriaus“, bet vilties teikia... O kaip su žemės ūkiu – sektoriumi, kuris tradiciškai bet kokį „žalinimą“ suprasdavo tik kaip prievolę, už kurią turi būti kompensuojama?

Skaityti daugiau
12 03 2021

Dėl galimų insoliacijos pažeidimų kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministrą

By

Higienos normos ir kiti teisės aktai numato, kad rekonstruojant visuomeninės paskirties statinius gretimų sklypų pastatų insoliacija ir natūralus apšvietimas negali pablogėti. Planuojamo rekonstruoti Panevėžio kino centro projektas šiuo požiūriu kelia rimtų abejonių. Matant šešėlių kritimo vizualizaciją, susidaro įspūdis, kad planuojamas kur kas didesnis statinys gali gerokai pabloginti aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojų gyvenimo kokybę, bet insoliacijos skaičiavimai iki šiol nėra atlikti.

Skaityti daugiau