8 02 2021

Remigijus Lapinskas: Nacionalinė miškų strategija – kada ir kaip?

By

„Nacionalinis susitarimas dėl miškų“ – toks kodinis pavadinimas jau kurį laiką sklando viešojoje erdvėje ir valstybės institucijų koridoriuose. Tik vis dar nėra aišku, kas ir dėl ko tiksliai tarsis, o ir nubrėžti Lietuvos miškų ateities viziją bus sunku, jei ir toliau žongliruosime vargiai patikima informacija. Todėl pirmas žingsnis link nacionalinio susitarimo turėtų būti nepriklausomas Lietuvos miškų auditas. Visuomenei labiausiai rūpi plika akimi pastebimi dalykai: augantis kirtimų mastas, dominuojantys plynieji kirtimai, iškirsti miškai lietuviui „šventose“, nuo

Skaityti daugiau
4 02 2021

Ieva Budraitė tampa aplinkos ministro visuomenine patarėja

By

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė bus aplinkos ministro Simono Gentvilo visuomenine patarėja. Tokį sprendimą I. Budraitė priėmė tikėdamasi, kad bendradarbiavimas padės užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugą. Tiesa, žada išlikti kritiška, jei ministerijos sprendimai prasilenks su darna.

Skaityti daugiau
29 01 2021

Ieva Budraitė: Kas laimės aplinkosaugos institucijų sostų karus?

By

Kai aplinkosaugos sektoriui labiausiai reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo, už gamtos apsaugą atsakingos valstybės institucijos įsitraukia į sostų karus. Raundą laimės tas, kas pirmas paskelbs naujieną, o žaidimą – tas, kas išvers karalių iš sosto? Kalbu apie įsiplieskusią kovą be taisyklių tarp Aplinkos ministerijos ir jam pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento. Mano įsitikinimu, visos už aplinkos apsaugą atsakingos įstaigos turėtų griežti vienu smuiku ir siekti bendro tikslo – užtikrinti gerą ekologinę gamtos išteklių būklę ir stiprią jų apsaugos

Skaityti daugiau
25 01 2021

Partija prašo Vyriausybės sumažinti metinę miškų kirtimo normą

By

Vyriausybė raginama atšaukti anksčiau Sauliaus Skvernelio priimtą nutarimą dėl metinės valstybinių miškų kirtimo normos didinimo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad miškų Lietuvoje iškertama mažiau, nei leidžiama, todėl Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė įsitikinusi, kad galiojanti kirtimų norma buvo padidinta  be objektyvaus pagrindo ir suteikia laisvę ateityje priimti miškams nepalankius sprendimus.

Skaityti daugiau
20 01 2021

Pateikėme siūlymus žuvų išteklių atkūrimui

By

Atsižvelgdami į Lietuvos vandens telkinių ekologinę būklę, susipažinę su žvejų mėgėjų pasiūlymais ir mokslininkų-ichtiologų rekomendacijomis, sudarėme būtinų teisės aktų pakeitimų sąrašą, kurie padės atkurti senkančius žuvų išteklius.

Skaityti daugiau
15 12 2020

Peticija dėl Girulių miško išsaugojimo

By

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybei Kopija: įmonei „LTG Infra“   Peticija dėl Girulių miško apsaugos vystant Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies plėtros projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl transEuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų” davė startą konkrečių planavimo dokumentų, kuriais būtų numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto vystymas. Reikalaujame, kad vystant planus ir konkrečius projektinius sprendinius būtų atsisakyta bet

Skaityti daugiau
21 11 2020

Nauja Lietuvos žaliųjų partijos vadove išrinkta Ieva Budraitė

By

Šiandien virtualiame Lietuvos žaliųjų partijos Suvažiavime įvyko partijos pirmininko rinkimai. Nuo šiol partijai vadovaus iki tol pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi Ieva Budraitė. Suvažiavime performuoti ir partijos valdymo organai – išrinkta nauja Taryba bei Valdyba. Tarybos pirmininko pareigas eis prof. habil dr. Vytautas Nekrošius.

Skaityti daugiau
27 10 2020

Raginame naują valdžią nepamiršti aplinkosaugos klausimų

By

Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Remigijus Lapinskas kreipiasi į naujai išrinktą valdžią, ragindamas aplinkosaugos klausimų nepalikti paraštėse, o Aplinkos ministru skirti politiką, kuris vertintų Europos žaliojo kurso ambiciją, nuoširdžiai rūpintųsi aplinkos apsauga ir turėtų pakankamai politinės valios keisti esamą situaciją.

Skaityti daugiau
16 09 2020

Kiekviena šalis tiek stipri ir stabili, kiek stipri yra jos pilietinė visuomenė

By

Mieli mano rinkėjai, visą savo gyvenimą tarnavau ir dirbau Lietuvai ir jos žmonėms. Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, jau virš trisdešimt metų mano namai yra Panevėžyje. Puikiai pažįstu šį puikų, darbščių žmonių kraštą, čia po studijų pradėjau darbinę veiklą Panevėžio policijoje. Dalyvavome kartu su Jumis kuriant šiuolaikinę Lietuvos nepriklausomybę.

Skaityti daugiau
7 09 2020

Ryšys su gamtos pasauliu – naujoji žmonijos ateitis?

By

Bioįvairovės nykimas, ekosistemų griūtis, klimato kaita – tai vienos didžiausių aplinkosaugos sektoriaus problemų. Deja, dažnai jas lydi politikų abejingumas, o dar labiau užaštrina tam tikrų neatsakingų verslo subjektų suinteresuotumas ekonominiais rezultatais, nepaisant poveikio gamtai. Ir tokių problemų neišspręsime permesdami jas vien tik ant mokslininkų pečių. Svarbu užtikrinti kryptingus politinius sprendimus ir strateginį planavimą. Tik tuomet galėsime pasiekti efektyvių rezultatų.

Skaityti daugiau
20 08 2020

Lietuvos žaliųjų partija pristatė rinkimų programą iškirstame miške

By

Lietuvos žaliųjų partija šiandien pristatė rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių partijos tikslų – užtikrinti stabilią gyventojų finansinę situaciją: didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir pensijas per dešimt metų pasiekti Europos Sąjungos vidurkius. Transliacijoje plynai iškirstame miške žalieji taip pat žadėjo gamtos apsaugą paversti lygiaverčiu politinės diskusijos elementu. 

Skaityti daugiau
5 08 2020

Ateities vizija Lietuvai: žalia kryptis, mokslu grįsti sprendimai ir sveika aplinka

By

Pastarieji metai tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje buvo kupini naujų iššūkių: koronaviruso pandemija, vis intensyvesnė klimato kaita, visuomenę sudrebinusios ekologinės nelaimės. Visi šie reiškiniai turės įtakos tolesniam valstybės vystymuisi. Kokią ateities viziją Lietuvai numato Lietuvos žaliųjų partija? Kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokias sritis laiko prioritetinėmis, teiraujamės jos pirmininko Remigijaus Lapinsko. – Kokios svarbiausios jūsų atstovaujamos partijos vertybės? – Lietuvos žaliųjų partijos pamatinis ideologijos ir veikimo principas yra balanso ir darnos paieška tarp valstybės interesų (pačia

Skaityti daugiau
3 08 2020

Konkurencingi regionai: kaip pritraukti daugiau investicijų?

By

Jau ne vienerius metus kalbame apie augančią atskirtį tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Nors valdantieji pažadus dalino vieną po kito, proveržio taip ir nematyti. Nedarbas, žemas pragyvenimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius bado akis. Situaciją dar labiau audrina koronaviruso pandemijos pasekmės ekonomikai. Kas išjudintų regionus iš sąstingio ir kaip jiems pasivyti didžiuosius miestus? Apie tai kalbamės su Žaliosios politikos instituto direktore Ieva Budraite.  – Kokią ateities viziją matote karantino išalintiems šalies regionams? Kaip sumažinti atskirtį

Skaityti daugiau
30 07 2020

Kviečiame prisijungti prie piketo prieš verslinę žūklę Kuršių mariose!

By

Žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje itin prasta, o prognozės taip pat nedžiugina. Tokius rezultatus atskleidžia Gamtos tyrimų centro mokslininkų vedamas žuvų bendrijos dydžio indeksas. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per penkerius metus padaugėjo beveik 4 kartus, todėl aktyvūs žvejai mėgėjai ragina panašų ribojimą įteisinti ir Kuršių mariose.

Skaityti daugiau
27 07 2020

R. Lapinskas: Nauja uosto vizija ar „žaliasis smegenų plovimas“?

By

Pravėręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duris uostamiesčio gyventojas išgirdo puikią žinią – Klaipėdos uostas jau nekels grėsmės jo plaučiams. Žadama, kad iki šiol dėl taršos nuolat kritikuojamas uostas taps žaliuoju. Ką tai reiškia? Nuo šiol nebus nei juodomis dulkėmis nusėtų langų, nei kirtimų Girulių miške? O gal priešingai – žaliojo uosto ambicija taps tik „žaliuoju smegenų plovimu“?

Skaityti daugiau
22 05 2020

Žalieji piktinasi, kad situacija dėl medžioklės taisyklių keitimo nėra skaidri

By

Šią popietę, po Aplinkos ministerijoje vykusio Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžio, kur buvo diskutuojama dėl visuomenės pasipiktinimą iššaukusių medžioklės taisyklių pakeitimų, aktyvistai reikalavo užtikrinti tikrą gamtos apsaugą ir piktinosi, kad sprendimai priimami už uždarų durų. „Nors Aplinkos ministras viešai deklaravo atšaukęs sprendimą, kuriuo buvo įteisinęs medžioklę lankais, situacija nėra visiškai skaidri. Lankų sąvoka iš taisyklių išbraukta, tačiau savo įsakymo, kuriuo keičia daugybę kitų medžioklę reguliuojančių klausimų, ministras, nepaisydamas aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės prieštaravimo, neatšaukė. Priešingai

Skaityti daugiau
12 05 2020

Remigijus Lapinskas: Kas laukia aplinkosaugos audito – pokyčiai ar giliausias stalčius?

By

Valstybės kontrolės atliktas aplinkos apsaugos sektoriaus auditas ant stalo atvertė visas kortas. Trūksta teisinio reguliavimo stebėsenos, kontrolės sistema neužtikrina aplinkos apsaugos, o pagal šiai sričiai skiriamus finansus Lietuva užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje.Kodėl aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas rikiuojasi tarp pagrindinių ES prioritetų, o Lietuvoje ši sritis nustumta į paraštes? Ką rodo faktas, kad lyginant su kitomis ES šalimis gamtos tausojimui skiriame kone mažiausiai lėšų? Galiausiai, kaip tai susiję su pastarųjų metų ekologinėmis nelaimėmis

Skaityti daugiau
10 05 2020

Ieva Budraitė: Tyli „valstiečių” ministro strėlė gamtosaugai į paširdžius


By

„Valstiečių” ministro K. Mažeikos noras įtikti siaurai interesų grupei, panašu, stipresnis nei pareiga atstovauti gamtosaugos interesus ir gerbti visuomenės bei Seimo valią. Tebegaliojant karantinui ir draudimui rinktis į masinius protestus, ministras netikėtai priėmė įsakymą leisti medžioklėje naudoti lankus, tuo įteisindamas nehumanišką ir pavojingą miško gyvūnų žudymą.

Skaityti daugiau
16 04 2020

Šarūnas Birutis: Smulkus ir ekologiškas žemės ūkis – regionų ateitis

By

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.

Skaityti daugiau
10 04 2020

Dovydas Petrošius: Kas mums gresia – pasaulinis badas ar infodemija?

By

Kasmet minima melagingų naujienų savaitė baigėsi, o visuomenę klaidinanti informacija liejasi ir toliau. Viena naujausių plačiai pasklidusių fake news žinučių skelbia apie neva mūsų laukiantį pasaulinį badą. Kadangi po šia melaginga naujiena slepiasi ne tik panikos dėl koronaviruso kurstymas, bet ir klimato kaitos motyvai, kaip žaliųjų idėjų šalininkas, turiu sureaguoti.

Skaityti daugiau
7 04 2020

Tarša Klaipėdoje: reikalaujama užtikrinti kontrolę ir karantino metu

By

Klaipėdiečių namų palangės nusėtos galimai sveikatai kenksmingomis juodomis dulkėmis, o aplinkosaugos specialistai dėl valstybėje įvestų karantino ribojimų negali atlikti uosto įmonių patikrinimo. Dėl aplinkos apsaugos institucijų darbo reglamento tikslinimo bei aplinkos kokybės ir kontrolės užtikrinimo karantino metu Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybės ekstremaliųjų situacijų centrą ir Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetą.

Skaityti daugiau
20 03 2020

Remigijus Lapinskas: Ko koronavirusas mus išmokė apie klimato kaitą?

By

Šiandien, Pasaulinę Žemės dieną, leisiu sau sugretinti du visiškai skirtingus ir tuo pačiu šiek tiek panašius reiškinius – koronavirusą ir klimato kaitą. Kuo jie panašūs? Abu yra pasaulinio masto krizės ir abu kelia pavojų žmonių sveikatai. Kuo jie skiriasi? Per kelias savaites ar mėnesius virusas paskatino pokyčius, kurių klimato kaitos mokslininkai ir aktyvistai siekė ištisus dešimtmečius.

Skaityti daugiau
3 03 2020

Aptartos Lietuvos galimybės įveikti aplinkosaugos iššūkius

By

Ar Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį

Skaityti daugiau
28 02 2020

Remigijus Lapinskas. Paskutinis akmuo į šiukšlėmis nusėtą sostinės daržą

By

Vilniaus gyventojus pasiekusios pirmosios sąskaitos už atliekų surinkimą privertė susiimti už galvos. Iki 70 proc. pabrangusi paslauga sukėlė pelnytą vilniečių pasipiktinimą. Taip savivaldybės liaupsintoje atliekų reformoje buvo padėtas paskutinis taškas, pavertęs ją visišku fiasko. Nuo šiukšlių kalnais nusėtų sostinės gatvių iki klausimo, kam šios reformos apskritai reikėjo?

Skaityti daugiau
12 02 2020

Kreipėmės dėl taršos Vievio ežere

By

Reaguodami į Elektrėnų savivaldybės gyventojų prašymą, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą dėl Vievio ežero ekologinės būklės. Daugiau informacijos apie šį atvejį – žemiau pateiktame partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko

Skaityti daugiau
3 02 2020

Peticija: išvaduokime Nerį iš plastiko

By

Peticija dėl į Nerį patekusių plastiko dalelių surinkimo Šių metų pradžioje buvo užfiksuotas žiniasklaidos ir LR Prokuratūros dėmesio sulaukęs atvejis, kai iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių į Nerį tekėjo plastiku užterštos nuotekos. Po šio įvykio Neries priekrantėse stebimos itin smulkių plastiko dalelių sankaupos. Reikalaujame šias sankaupas surinkti ir pašalinti iš upės, nes jos kelia pavojų aplinkai ir visai upės ekosistemai. Tai atlikti reikia kuo skubiau, nes kylantis vandens lygis gali jas išplauti.Nors tarša iš „Vilniaus

Skaityti daugiau
28 01 2020

Žalieji reikalauja surinkti į Nerį patekusį plastiką

By

Neries upės priekrantėse ėmė kauptis aplinkai ir visai upės ekosistemai pavojingos plastiko dalelių sankaupos. Nors tarša iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių stabdoma specialiomis plastiko gaudyklėmis, srovė anksčiau į aplinką patekusias daleles neša tolyn upe, o dalis jų kaupiasi prie kranto. Reido metu tokius vaizdus užfiksavęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius įspėjo atsakingas institucijas ir ragina kuo skubiau išvalyti upės krantus kol nepakilo vandens lygis. „Nors atsakingos institucijos ėmėsi veiksmų stabdant taršą Neries upėje ir šiuo metu

Skaityti daugiau
8 01 2020

Kreipėmės dėl neplaninio „Grigeo“ fabriko patikrinimo Grigiškėse

By

Neries upės pakrantėje netoli Grigiškėse esančio „Grigeo“ fabriko taip pat buvo pastebėti neaiškios kilmės vamzdžiai ir nuotekų atliekos, tad Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, ragindamas kuo skubiau atlikti neplaninį fabriko patikrinimą. Daugiau įžvalgų apie taršą Klaipėdoje ir Lietuvos vandens telkinių padėtį rasite

Skaityti daugiau
8 01 2020

Vandenų tarša – įsisenėjusi šalies problema

By

Vakar Klaipėdoje užfiksuota ekologinė nelaimė skatina į situaciją žvelgti plačiau. Lietuvos žaliųjų partija ragina ne tik objektyviai ištirti situaciją, nustačius taršos mastą, numatyti adekvačias sankcijas bei kompensacines priemones, bet ir ieškoti sprendimų, kurie užkirstų kelią vandenų taršai ateityje. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pastebi, kad gamtosaugininkai nuolat „puse lūpų“ kalba apie vamzdžius ar vamzdelius, vedančius į Lietuvos upes, upelius ir melioracijos griovius, o vandens taršos problema šalyje apskritai yra labai opi. Jis ragina prisiminti

Skaityti daugiau
9 12 2019

Žalieji ragina Seimą priimti Miškų įstatymo pataisas

By

Teisininkų požiūriu, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui dėl Miškų įstatymo pataisų neatitikimo Konstitucijai, reformuota Valstybinių miškų urėdija neturi aiškaus teisinio pagrindo funkcionuoti. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Seimą ragindama priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios užtikrintų valstybinių miškų ūkio teisinį reguliavimą, atitiktų visuomenės interesus ir ilgalaikius šio sektoriaus tikslus.

Skaityti daugiau
19 11 2019

Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui

By

Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus. Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai

Skaityti daugiau
11 11 2019

Ekologinė nelaimė Alytuje: ar leisime padarinius likviduoti Nemuno sąskaita? R. Lapinsko ir I. Budraitės komentarai

By

Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas stebisi Aplinkos ministerijos siūlymu po gaisro gesinimo Alytuje didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį praleisti pro „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginius ir išleisti į Nemuną. „Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotėkas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas

Skaityti daugiau
8 11 2019

Vilniuje vėl aidi pjūklų garsas. Jono Juodkos komentaras

By

Vilniuje vėl aidi pjūklų garsas. Šįkart teritorijoje vadinamoje Žirmūnų trikampiu. Čia miesto savivaldybė vykdo darnaus kompleksinio gyvenamųjų namų kvartalo atnaujinimo darbus. Sudėtinė darbų dalis - iškirsti 165 medžius. Teigiama - senus ir ligotus, tačiau kaip matome nuotraukose - brandžius, didelius ir sveikus. „Pats dalyvavau rengiant Žirmūnų trikampio atnaujinimo projektą, buvau jo ambasadorius. Dar būdamas miesto tarybos nariu skatinau žirmūniečius įsitraukti ir drauge ieškoti sprendinių. Todėl galiu drąsiai ir atsakingai patikinti, kad pirminiame projekte jokios kalbos

Skaityti daugiau
31 10 2019

Patarimai aplinkai draugiškesniam mirusiųjų pagerbimui

By

Vienam  kapui - viena žvakė ✖️1 gyventojas Vėlinėms vidutiniškai įsigyja 10 žvakių, skaičiuoja prekybininkai; ✖️atliekų kapinėse kiekis Vėlinių metu išauga iki 4 kartų, pvz. Vilniuje vietoje 300 tonų, išgabenami 600 t atliekų; ✖️Vienkartinės žvakės ir gėlės dažniausiai neperdirbamos. Joms naudojami dažai ir naftos produktas parafinas, kurie degdami gali išskirti sveikatai ir aplinkai kenksmingas kancerogeninens medžiagas, benzolą ir toluolą. ❓Ar išties mirusių artimųjų pagerbimas turi vykti į skolą aplinkai? Juk Vėlinių dienos tikslas - prisiminti ir pagerbti, o

Skaityti daugiau
20 10 2019

Ieva Budraitė: Olimpinė ramybė ekologinės nelaimės Alytuje akivaizdoje, arba kai valdžiai rūpi tik Vilnius

By

Alytus, šeštas pagal dydį šalies miestas, penktą dieną iš eilės ištiktas ekologinės katastrofos. Dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija, ir nors savivaldybių vadovai siunčia žinią, kad trūksta ekspertinės pagalbos, gyventojai viešai abejoja taršos rodiklių duomenimis, o socialiniuose tinkluose sklinda sužalotų kūdikių ir kritusių gyvūnų nuotraukos, iš centrinės valdžios sklinda olimpinė ramybė pagardinta intrigų Karbauskis vs. Pranckietis prieskoniu. Kas tai, jei ne dar vienas įrodymas, kad bet kas, kas vyksta toliau

Skaityti daugiau
17 10 2019

Degančios padangos Alytuje: kodėl taip ilgai užtrunka suvaldyti situaciją?

By

Antradienio naktį Alytuje užsidegė įmonės „Ekologistika“ gamybinės patalpos. Minėta įmonė užsiima naudotų padangų perdirbimu, utilizacija ir yra vadinama viena didžiausių šios srities bendrovių Baltijos šalyje. Tuo metu, kai degant padangoms, kurios, kaip naftos produktas, tolygus cheminei užterštumo bombai, bandoma desperatiškai apsaugoti gyventojus juos evakuojant bei perspėjant apie pavojų sveikatai, iškyla klausimas, kaip buvo galima išvengti šio gaisro ir kodėl atsitinkant tokioms, nenumatytoms kritinėms situacijoms nėra plano B? Galima polemizuoti, kad nuo gaisrų, kaip ir nuo stichinių

Skaityti daugiau
14 10 2019

Remigijus Lapinskas: Kodėl siūlomas automobilių registracijos mokestis nepadės kovoti su oro tarša ir klimato kaita?

By

Visuotinai pripažintas principas „teršėjas moka“ sako, kad taršos šaltinis turi būti identifikuotas dar prieš jam pradedant teršti, o taršos šalinimas, arba kompensacinės priemonės, skirtos šiai taršai neutralizuoti, turi veikti nedelsiant, būti adekvačios ir duoti garantuotą efektą. Pažiūrėkime, ar atitinka šiuos principus Aplinkos ministerijos siūlomas Transporto priemonių taršos mokestis. Visų pirma, mokestis numatomas taikyti pagal automobilio taršos kiekį (CO2 dujų išmetimus gramais vienam kilometrui), kuris yra apskaičiuojamas taikant tam tikrą metodiką, turi vidutinę reikšmę ir, deja,

Skaityti daugiau
28 09 2019

Remigijus Lapinskas: kuo Prezidentas Nausėda nustebino pasaulį?

By

 Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ ir pasidalino Lietuvos istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Ar tuo jis nustebino pasaulio lyderius? Ką tik parvykęs iš Kijeve, Ukrainoje, pasibaigusios 15-osios tarptautinės konferencijos „Biomass for Energy” galiu tik pasidžiaugti ir patvirtinti, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies

Skaityti daugiau
24 09 2019

Žalieji: Prezidentas demonstruoja lyderystę su pasauliu dalindamasis gerąja Lietuvos praktika kaip šilumos ūkyje iškastinį kurą keisti ekologiškesne biomase

By

  Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ bei pasidalino Lietuvos sėkmės istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Vienas iš šios  „biokuro revoliucijos” kūrėjų - Remigijus Lapinskas - sako, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies įvaizdį - esame matomi kaip pažangi ir savo indėlį į kovą

Skaityti daugiau
21 09 2019

Iš Neries ir Nemuno ištraukėme apie 20 tonų atliekų

By

Padangos. Biuro kėdė. Sena knyga. Kineskopas. Nuorūkos. Kas bendro tarp šių daiktų?? Visus juos radome išmestus Neries vandenyje ir pakrantėje. Toks aplaidus ir piktybiškas kai kurių gyventojų elgesys daugiau nei piktdo... Visgi džiaugiamės, kad nepaisant lietaus ir vos 7° siekiančios oro temperatūros pavyko suburti gausų savanorių būrį ir drauge su kitais europiečiais pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinti River Clean Up - akciją, nukreiptą į upių ir jų pakrančių valymą. Pasidarbavome iš peties - Lietuvoje surinkome apie 20 t.

Skaityti daugiau
29 08 2019

Kreipimasis dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano patvirtinimo sustabdymo

By

12 800 sunkiasvorių transporto priemonių - "fūrų" - per PARĄ gyvenamųjų namų, mokyklų ir vaikų darželių pašonėje; 30 m aukščio pramoniniais pastatais-sandėliais užstatytos į miesto teritoriją patenkančios marios; dėl kranto erozijos iki pat Latvijos sunaikinti Lietuvos pajūrio ruožai. Šios ir kitos aplinkai bei gyventojų sveikatai pavojingos pasekmės laukia Klaipėdos, jei Vyriausybė patvirtins maksimalią giliavandenio Klaipėdos jūrų uosto plėtrą numatantį bendrąjį planą. Lietuvos žaliųjų partija, išreikšdama susirūpinimą dėl DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO BENDROJO PLANO bei

Skaityti daugiau
8 08 2019

ŽALIEJI: VYRIAUSYBĖS ATSISAKYMAS ATŠAUKTI MIŠKŲ KIRTIMO NORMOS DIDINIMĄ SIGNALIZUOJA APIE STAMBIOS MEDIENOS PRAMONĖS INTERESŲ PROTEGAVIMĄ

By

  PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI 2019-08-07 Šiandien Vyriausybė atsisakė tenkinti žaliųjų atstovės Ievos Budraitės pateiktą ir beveik 20 tūkst gyventojų palaikymo sulaukusią peticiją, kuria reikalauta atšaukti pernai priimtą Vyriausybės sprendimą didinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą. Peticijos autoriai Vyriausybės argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus. 2018 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė pateikė Vyriausybei peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Peticijoje buvo reikalaujama atšaukti sprendimą valstybinių miškų pagrindinių miško

Skaityti daugiau
30 07 2019

R. Lapinskas: „Valstiečių“ tapatybės stygavimas, arba kur nuveda forma be turinio

By

Vis dažniau pasigirsta kalbos apie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vidinius nesutarimus ar netgi galimą skilimą. Matyt, vertybės, apie kurias tiek daug buvo kalbama šios partijos ėjimo valdžion metu 2015-2016 m. netapo „klijais“, turėjusiais sustiprinti organizaciją. Todėl nuostabos nekelia ir po LVŽS Demokratijos forumo pasirodžiusi žinia, kad renginyje svarstyta galimybė „valstiečiams” prisijungti prie Europos žaliųjų partijos šeimos, nors anksčiau partijos vadovai tokią galimybę vertino itin skeptiškai. Panašu, kad ir dabar nuomonė nepasikeitė –

Skaityti daugiau
22 07 2019

Linas Balsys. Punios šilas vėl paliekamas likimo valiai, arba kas slypi už grybų ir uogų

By

  Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika liepos 12 d. pasirašė pavedimą stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos rengimą. Tai reiškia – stabdomos procedūros, kuriomis buvo planuojamas išplėsti Punios šilo apsaugą. Buvo planuojama, kad Punios šilo gamtinis rezervatas ir Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis bus sujungti į vieną gamtinio rezervato teritoriją, kuri bus išskirta kaip griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Viešojoje erdvėje girdėjome ministro paaiškinimus, kad Punios šilo apsaugos išplėtimo stabdymas vyksta dėl

Skaityti daugiau
2 07 2019

Ieva Budraitė: Rekomendacija konservatoriams – peržiūrėkite serialą „Černobylis”

By

  Panašu, kad konservatorius ištiko netikėta amnezija arba keistas politinių pažiūrų poslinkis. Kai didžiausi atominės energetikos šalininkai, ir įvairiausio šmeižto apie žaliuosius skleidėjai,  prabyla apie klimato krizę ir dabar jau save ima linksniuoti žaliaisiais, darosi sunku apsispręsti, kaip vertinti tokį žingsnį – kaip madų vaikymąsi, atvirą veidmainystę ar vis tik laikiną politinį užtemimą? Praėjusią savaitę publikuotame tekste viena TS-LKD atstovė aprašė klimato kaitos iššūkio svarbą, atkreipė dėmesį į besiplečiančias ekologijos temomis besirūpinančių gyventojų gretas bei

Skaityti daugiau
18 06 2019

Vyriausybės atstovai siūlo netenkinti žaliųjų reikalavimo atšaukti sprendimą didinti miškų kirtimus

By

Vyriausybę krečiant skandalams dėl medienos pramonės interesų tenkinimo, Lietuvos žaliųjų partija sulaukė 9 mėn. vilkinto atsakymo į pateiktą 19 tūkst. asmenų peticiją, kuria buvo reikalauta atšaukti Vyriausybės sprendimą didinti metinę miškų kirtimo normą. Peticijos reikalavimų Vyriausybės peticijų komisija siūlo netenkinti, tačiau peticijos autoriai pateiktą argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus.

Skaityti daugiau
17 06 2019

R. Lapinskas: Klimato kaita drastiškai primena apie save

By

Kai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?

Skaityti daugiau
29 05 2019

Panevėžio Laisvės aikštėje perint paukščiams riaumoja savivaldybės pjūklai

By

Panevėžio miesto savivaldybė užsimojo rekonstruoti Laisvės aikštę, tam iš Europos Sąjungos ir valstybės lėšų bus skirta 2,3 mln. Eur. Aikštės atnaujinimo planuose numatytos ne tik naujos trinkelės, jau šalinami sveiki, brandūs medžiai. Žalieji tokią miesto valdžios iniciatyvą vadina nusikaltimu miestui ir gamtai, kadangi dėl paukščių perėjimo laikotarpio šiuo metu medžių kirtimai ribojami net ūkiniuose miškuose.

Skaityti daugiau
24 05 2019

Ar Lietuvą pasieks „Žalioji banga“?

By

Per Europą ritasi Žalioji banga - vis daugiau europiečių būtent žaliesiems patiki formuoti Vyriausybes, atstovauti žmonių ir gamtos interesus savivaldos ar nacionaliniu lygiu. Šiuo metu žaliųjų partijos yra sparčiausiai populiarėjanti politinė jėga Europoje. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje žaliąją darbotvarkę atstovauja net dvi partijos. Kodėl dvi? Apie jų skirtumus ir partijos prioritetus pasakoja Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. „Nors šalyje veikia net dvi žaliųjų vardą nešiojančios partijos, mano nuomone, tik viena iš jų savo veiksmais

Skaityti daugiau